Rūgštynės

Manoma, kad rūgštynės kilusios iš Vakarų Eu­ropos. Jos gerai buvo žinomos senovėje, bet pla­čiau paplito tik viduramžiais. XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių buvo gaminami padažai, verdamos sriubos, buvo vartojamos net karalių virtuvėje. 1682 m, anglų karaliaus Karolio II virėjas Žilis Rozas kepdavo pyragą, kurio įdarui vartojo ir rūgštynių sultis. Šiuo metu pas mus mėgstama rūgštynių sriuba, jos pagerina šaltibarščių skonį, tinka maišyti į salotas.

Rūgštynių lapuose yra baltymų, angliavande­nių, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies), vitaminų C, PP, B grupės vitaminų ir karotino, yra organi­nių rūgščių.

Maistui vartokime tik jaunus rūgštynių lapus, kol dar neišaugę žiedynai. Jaunuose lapuose yra daugiau obuolių bei citrinos rūgšties, o pradėjus augti žiedstiebiams šių rūgščių mažėja, daugiau kaupiasi rūgštynių (oksalo) rūgšties, kuri yra ža­linga žmogaus sveikatai. Žmonėms, kurie serga virškinimo organų ligomis, tuberkulioze bei ak­menlige, daug rūgštynių valgyti nepatartina, o sveikiems jos nekenkia, nors ilgai ir gausiai var­toti nereikėtų. Nuo seno pastebėta, kad rūgšty­nės turi ir gydomųjų savybių. Jos gerina virški­nimą, mažina žarnyno rūgimą, stabdo viduriavi­mą. Rūgštynės skatina tulžies išsiskyrimą, tinka vartoti sergant geltlige.

Liaudies medicinoje rūgštynių lapų nuoviras vartojamas nuo skrepliavimo krauju, hemorojinių ir kitokių kraujavimų. Liaudies medicina rūgš­tynių šaknų nuovirą vartoja organizmui stiprinti ir medžiagų apykaitai gerinti. Tuo tikslu rūgštynių šaknys kasamos pavasarį arba rudenį ir iš karto džiovinamos.

Rūgštynės neblogai auga bet kokioje dirvoje, bet geriausiai tinka puveningi priemoliai. Svar­bu, kad dirva nebūtų piktžolėta. Prieš sėdami dir­vą gausiai patręškime mėšlu, pabarstykime ir mi­neralinių trąšų. Sekime eilėmis, palikdami tarp jų 12-15 cm tarpus. Sėklas įterpkime 1-2 cm gy­liu. Pradeda dygti esant 2-3 °C šilumos. Rūgšty­nės mėgsta drėgną dirvą, todėl sausrų metu pa-laistykime. Vienoje vietoje auginkime 2-3 me­tus. Auginant toje pačioje vietoje ilgiau, pradeda smulkėti lapai.

Pavasarį rūgštynės greičiau atžels, jeigu snie­gui nutirpus jas pridengsime polietileno plėvelės gaubtais. Pavasarį nepamirškime nugrėbti nušalu­sių rūgštynių lapų, supurenti tarpueilių, išravėti piktžolių. Skindami rūgštynių lapus, ant kiekvieno kerelio palikime bent po 1 lapą. Nuskynę papil­domai patręškime į 10 1 vandens ištirpinę 20 g amonio salietros ir 15 g kalio chlorido.