Manoma, kad rūgštynės kilusios iš Vakarų Europos. Jos gerai buvo žinomos senovėje, bet plačiau paplito tik viduramžiais. XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių buvo gaminami padažai, verdamos sriubos, buvo vartojamos net karalių virtuvėje. 1682 m, anglų karaliaus Karolio II virėjas Žilis Rozas kepdavo pyragą, kurio įdarui vartojo ir rūgštynių sultis. Šiuo metu pas mus mėgstama rūgštynių sriuba, jos pagerina šaltibarščių skonį, tinka maišyti į salotas.
Rūgštynių lapuose yra baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies), vitaminų C, PP, B grupės vitaminų ir karotino, yra organinių rūgščių.
Maistui vartokime tik jaunus rūgštynių lapus, kol dar neišaugę žiedynai. Jaunuose lapuose yra daugiau obuolių bei citrinos rūgšties, o pradėjus augti žiedstiebiams šių rūgščių mažėja, daugiau kaupiasi rūgštynių (oksalo) rūgšties, kuri yra žalinga žmogaus sveikatai. Žmonėms, kurie serga virškinimo organų ligomis, tuberkulioze bei akmenlige, daug rūgštynių valgyti nepatartina, o sveikiems jos nekenkia, nors ilgai ir gausiai vartoti nereikėtų. Nuo seno pastebėta, kad rūgštynės turi ir gydomųjų savybių. Jos gerina virškinimą, mažina žarnyno rūgimą, stabdo viduriavimą. Rūgštynės skatina tulžies išsiskyrimą, tinka vartoti sergant geltlige.
Liaudies medicinoje rūgštynių lapų nuoviras vartojamas nuo skrepliavimo krauju, hemorojinių ir kitokių kraujavimų. Liaudies medicina rūgštynių šaknų nuovirą vartoja organizmui stiprinti ir medžiagų apykaitai gerinti. Tuo tikslu rūgštynių šaknys kasamos pavasarį arba rudenį ir iš karto džiovinamos.
Rūgštynės neblogai auga bet kokioje dirvoje, bet geriausiai tinka puveningi priemoliai. Svarbu, kad dirva nebūtų piktžolėta. Prieš sėdami dirvą gausiai patręškime mėšlu, pabarstykime ir mineralinių trąšų. Sekime eilėmis, palikdami tarp jų 12-15 cm tarpus. Sėklas įterpkime 1-2 cm gyliu. Pradeda dygti esant 2-3 °C šilumos. Rūgštynės mėgsta drėgną dirvą, todėl sausrų metu pa-laistykime. Vienoje vietoje auginkime 2-3 metus. Auginant toje pačioje vietoje ilgiau, pradeda smulkėti lapai.
Pavasarį rūgštynės greičiau atžels, jeigu sniegui nutirpus jas pridengsime polietileno plėvelės gaubtais. Pavasarį nepamirškime nugrėbti nušalusių rūgštynių lapų,supurenti tarpueilių,išravėti piktžolių. Skindami rūgštynių lapus, ant kiekvieno kerelio palikime bent po 1 lapą. Nuskynę papildomai patręškime į 10 1 vandens ištirpinę 20 g amonio salietros ir 15 g kalio chlorido.
