Auginami visur kaip prieskoninė ir vertinga maistinė daržovė. Pagal maistui vartojamas dalis salierai yra lapiniai, lap-kotiniai ir šakniavaisiniai.
Salierų žali, džiovinti ir sūdyti lapai vartojami kaip prieskonis salotoms, sriuboms, mėsos, žuvies, silkių patiekalams, padažams, marinatams, konservams paskaninti. Iš žalių arba virtų salierų lapkočių daromos salotos. Virti, kepti, troškinti salierų lapkočiai patiekiami atskirai arba kaip priedas prie mėsos bei žuvies. Labiausiai mėgstami ir dažniausiai vartojami (žali, virti, kepti, troškinti, įdaryti) šakniavaisiniai salierai. Iš jų gaminamos salotos, sriubos, antrieji patiekalai ir konservai.
Pirmaisiais metais išauga šakniavaisinių salierų lapai ir pusiau apvalus arba šiek tiek kampuotas su šoninėmis šaknimis (jų kiekis priklauso nuo veislės) šakniavaisis. Dažniausiai auginamos veislės yra ‘Jabločnyj’ ir ‘Kornevoi Gribovskij 7’. Lapinių salierų dažniausia veislė yra ‘Gruzijos vietiniai’, lap-kotinių — ‘Paskal’, ‘Zolotoje pero’, ‘Juta’. Salierus auginti geriausiai vidutinio sunkumo derlingoje ir drėgnoje dirvoje. Rūgšti dirva jiems netinka. Tinkamiausi priešsė-liai — kopūstai, agurkai, svogūnai, bulvės. Dirva rudenį. gausiai tręšiama perpuvusiu mėšlu arba kompostu, kurio į 1 m2 išbarsto-ma 4—6 kg. Nepatartina tręšti šviežiu mėšlu, nes salierų lapai labiau serga septorioze, o šakniavaisiai blogai laikosi žiemą. Rudenį prieš gilų dirvos arimą arba kasimą į 10 m2 beriama 400 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido, pavasarį, prieš sodinant daigus, išberiama 300 g amonio salietros ir įterpiama 10 cm gyliu. Supuolusi dirva 1—2 savaites prieš salierų sodinimą perkasama.
Salierai auginami iš daigų. Sėjama kovo pradžioje arba viduryje šiltadaržiuose arba kambaryje į dėžutes. Sudygsta po 10—14 dienų. Kad daigai neištįstų, sudygę salierai 3—5 dienas palaikomi 9—12 °C temperatūroje, vėliau auginami 20—24 °C temperatūroje. Kai susiformuoja 2 tikrieji lapeliai, daigai pikuojami 5X3 cm atstumu. Daigai 10—12 dienų prieš sodinant į dirvą, pradedami pratinti prie lauko sąlygų. Į dirvą sodinami gegužės viduryje, ėmus žydėti paprasta-jai vyšniai. Anksčiau sodinti nepatartina, nes išauga daug žyduolių. Sodinami negiliai (ne giliau kaip jie augo dėžutėse), nes kitaip užauga maži šakniavaisiai, esti daug šoninių šaknų. Šakniavaisiniai ir lapkotiniai salierai sodinami 50X20—30 cm, lapiniai 50X 15—20 cm tarpais. Per vegetaciją tarpueiliai purenami 4—6 kartus, bet neapkaupiami. Praėjus 2 savaitėms po daigų sodinimo, salierai papildomai tręšiami mineralinių trąšų mišiniu (į 1 m2 beriama 20 g amonio salietros, 10 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido). Trąšos barstomos 10 cm atstumu nuo daigų. Dar kartą tręšiami liepos II pusėje.
Lapkotinių salierų lapkočiai skanūs tik balti, todėl, 20—30 dienų prieš nuimant jų derlių, kiekvieno augalo lapkočiai surišami ir apvyniojami 40 cm pločio popieriaus juostomis. Galima juos apkaupti žemėmis arba iš abiejų pusių pridengti lentomis. Laikymui skirti lapkočiai nebalinami.
Salierai imami vėlai — spalio II pusėje. Šakniavaisiai laikomi rūsiuose arba kaupuose susluoksniuoti su smėliu. Lapkočius polietileno maišuose, kai temperatūra 0—1 C, o santykinė drėgmė 90—95%, galima išlaikyti iki sausio mėnesio. Šakniavaisinių salierų lapai taip pat sunaudojami.
