Salotos

salotos
salotos

Salotos

Manoma, kad kultūrinė salota kilusi iš Vakarų Europoje augančių laukinių salotų. Laukinių sa­lotų rūšių sutinkama Azijoje, Afrikoje, Ameriko­je. Gerokai prieš mūsų erą salotas jau augino se­novės kiniečiai egiptiečiai ir persai. Senovės Grai­kijoje salotas naudodavo ritualinėse apeigose kaip simbolizuojančias trūnijimą ir puvimą viso, kas gyva. Pavyzdžiui, graikai ir romėnai, garbin­dami meilės deivę, įsteigė šventę, skirtą deivės mylimojo Adonio garbei. Šventės dalyviai per iš­kilmingas eitynes nešdavo žemių pripiltus moli­nius indus, kuriuose būdavo sudaiginta porinis skaičius salotų. Tuos indus su salotomis vadinda­vo „Adonio sodais“ ir nešiodavo tol, kol salotos nuvysdavo, simbolizuodamos savo giminės trūni­jimą. Senovės Romoje buvo šeimų, kurios gy­veno iš salotų auginimo.

Dabar visose pasaulio šalyse salotos yra vie­nos iš labiausiai paplitusių ir mėgstamų daržovių. Vartojamos šviežios, dažniausiai maišant su kito­mis daržovėmis (agurkais, svogūnais, krapais, rūgštynėmis, ridikėliais). Prie mėsos, žuvies ir bul­vių patiekalų valgomos salotos ne tik pagerina šių skonį, bet ir padeda organizmui juos geriau įsisavinti.

Salotų lapuose yra baltymų, cukraus, kalio, kalcio, geležies, fosforo druskų, daug provitamino A (ypač jo gausu žaliuose išoriniuose lapuose), vitaminų B1, B2, P, E ir C. Salotose esantis laktu-cinas suteikia joms kartoką skonį ir raminančiai veikia nervų sistemą, gerina miegą. Žymus Romos gydytojas Galenas II mūsų eros amžiuje salotomis gydė ligonius nuo nemigos ir pats jomis gy­dėsi. Jis rašė: „Kai pradėjau senti ir norėdavau gerai išsimiegoti, nakčiai suvalgydavau salotų porciją“.

Viduramžiais salotos nebuvo populiarios, tiktai XIV amžiuje jas pradėta plačiai auginti Europoje. XVIII a. salotos ypač pradėtos vertinti kulinari­joje ne tik kaip daržovė, bet ir kaip stalo puoš­mena. Tuo metu Berlyne kulinarai salotų patieka­lus ruošdavo apsimovę baltomis pirštinėmis, kurias nusimaudavo tik maišydami salotas. Jas maišyda­vo rankomis, teigdami, kad nuo šakutės blogėja šio dieviško patiekalo skonis.

Salotos kaip daržovė labai reikalingos vaikams ir nusilpusiems ligoniams. Jų lapai gaivina ir mal­šina troškulį, gerina virškinimą, neleidžia užkie­tėti viduriams, varo šlapimą. Jos rekomenduoja­mos valgyti sergant diabetu, nutukusiems, pagy­venusiems ir sėdimą darbą dirbantiems žmonėms.

Pieniškos salotų sultys ramina ir malšina skaus­mą, todėl, valgant salotas, nereikia šalinti stambesnių lapų gyslų, kurios turi daugiau „pieno“. Nuo salotų sėklų antpilo gausiau gaminasi maiti­nančioms motinoms pienas.

Salotos – ankstyva, nereikalaujanti daug šilu­mos daržovė. Jos pradeda dygti esant 4° C šilu­mos, tačiau dygimui ir augimui palankiausia tem­peratūra 10-17° C šilumos. Neauga ir rūgščioje dirvoje. Mėgsta puveningą, vidutinio sunkumo, gerai įtręštą saulėtą dirvą. Reikalauja daug drėg­mės, tačiau, esant drėgmės pertekliui, pradeda plisti grybinės ligos, pūva apatiniai lapai arba gū-želės. Salotos greit užauga ir perauga, todėl jas sekime keletą kartų. Pasėjus iš rudens, prieš pas­tovų užšalimą, anksti pavasarį turėsime šių dar­žovių.

Kadangi salotos pakenčia šalnas, pavasarį dalį jų sekime šalpusniui pražydus, o vėliau kas 10 dienų, kad nuolat turėtume šviežių, neperaugu­sių, geros kokybės daržovių. Taupydami žemę, salotas galime sėti kitų daržovių pakraščiuose po vieną eilutę. Jas greit nurausime, todėl nenustelbs pagrindinių daržovių. Sekime 0,5 -1 cm gyliu. Praėjus dviem savaitėms po sėjos jas išretinkime palikdami 4-5 cm tarpus tarp augalų, o vėliau, pradėjus vartoti maistui, praretinsime dar dau­giau.

Salotų auginimas šiltnamiuose. Salotų daigus išsiauginkime dėžutėse – užauga per 20-30 die­nų. Sėklos lengvos, todėl į 60X30 cm dydžio dė­žutę sekime tik 0,1-0,3 g sėklų. Dieną prieš sėją žemių mišinį palaistykime. Sekime 0,5 cm gyliu, palikdami tarp eilučių 5 cm atstumus. Pašė j ę dė­žutę uždenkime polietileno plėvele ir pastatykime šiltoje vietoje (18-20°C). Salotoms sudygus 4- 5 dienas oro temperatūrą sumažinkime iki 6-8°. Vėliau salotų augimui palankiausia temperatūra dieną 12-18°, o naktį 10-14° šilumos. Laistyki­me saikingai. Išaugus pirmam tikrajam lapeliui, išpikuokime 5X5 cm atstumu.

Dar geriau 1-2 salotų sėklas sėti į 5 cm skers­mens durpių plonasienius puodelius (jų yra pirk­ti). Sodindami salotas į nuolatinę vietą su puo­deliais, nepažeisime šaknų ir 10 dienų anksčiau gausime derlių. Sodinkime, kai salotoms išauga 3-4 lapeliai. (Nesodinkime giliau negu iki tol augo daigai.) Pasodinę tarpueilius palaistykime 15–20° temperatūros vandeniu. Laistykime tik iš ryto ir po to šiltnamį išvėdinkime, bet nedaryki­me skersvėjo. Salotoms išsikerojus (uždengus ei­lutes) laistyti reikia atsargiai, kad vanduo nepa­tektų tarp lapų ir dėl to nepradėtų plisti ligos. Sodinimo atstumas priklauso nuo veislės ir nuo to, kada numatome imti derlių. Ankstyvosios salo­tos geriausiai bujoja pasodinus 15X20 cm atstu­mu, o vėlyvesnės – 20X20 cm arba net 25X30 cm atstumu. Galima sodinti ir tankiau. Tuo atveju sa­lotoms paūgėjus galėsime kas antrą daigą išrauti ir suvartoti maistui, o likusioms susidarys reika­lingas žemės plotas.

Šiltnamiuose geriausia auginkime gūžinių sa­lotų veisles. Vartokime visai susiformavus gūželėms, tada jose bus mažiau nitratų.