Salotos, salotų auginimas

astrinių šeimos lapinės daržovės. Maistui vartojami švieži lapai. Jie turi daug vitaminų C, B, PP, karotino, geležies ir fosforo druskų. Salotų yra lapinių ir gūžinių. Lapinės salotos užaugina tik lapus, gūžinės — įvairaus dydžio gūželes. Gūžinės salotos mažiau turi karčiųjų medžiagų, ilgiau ne­vysta nupjautos.

Salotoms geriausiai tinka lengvo priemo­lio nerūgšti (pH 6,5—7) arba priesmėlio dirva, prieš metus patręšta mėšlu. Rudenį į lm² beriama 40 g superfosfato ir 30 g kalio chlorido, pavasarį prieš sėją arba sodini­mą — 30 g amonio salietros.

Lapines salotas galima sėti į dirvą, šal­pusniui pražydus. Norint jų turėti ilgesnį laiką, sėjama kas 5—10 dienų iki gegužės vidurio. Sėjama eilutėmis kas 10 cm. Reti­nant tarp daigų reikia palikti 4—5 cm tar­pus. Gūžinių salotų ankstyvąsias veisles ge­riau auginti daigais. Daigai sodinami į lauką, kai turi 5—6 tikruosius lapelius. Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis 20 cm tarpueiliais.

Dirva salotų lysvėse visą laiką turi būti drėgna. Jei salotos blogai auga, laistant į 10 1 vandens reikia pridėti 20 g amonio salietros. Palaisčius trąšų tirpalu, salotas reikia nulieti švariu vandeniu. Reguliariai laistomoje dir­voje salotos anksti nežydi.