astrinių šeimos lapinės daržovės. Maistui vartojami švieži lapai. Jie turi daug vitaminų C, B, PP, karotino, geležies ir fosforo druskų. Salotų yra lapinių ir gūžinių. Lapinės salotos užaugina tik lapus, gūžinės — įvairaus dydžio gūželes. Gūžinės salotos mažiau turi karčiųjų medžiagų, ilgiau nevysta nupjautos.
Salotoms geriausiai tinka lengvo priemolio nerūgšti (pH 6,5—7) arba priesmėlio dirva, prieš metus patręšta mėšlu. Rudenį į lm2 beriama 40 g superfosfato ir 30 g kalio chlorido, pavasarį prieš sėją arba sodinimą — 30 g amonio salietros.
Lapines salotas galima sėti į dirvą, šalpusniui pražydus. Norint jų turėti ilgesnį laiką, sėjama kas 5—10 dienų iki gegužės vidurio. Sėjama eilutėmis kas 10 cm. Retinant tarp daigų reikia palikti 4—5 cm tarpus. Gūžinių salotų ankstyvąsias veisles geriau auginti daigais. Daigai sodinami į lauką, kai turi 5—6 tikruosius lapelius. Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis 20 cm tarpueiliais.
Dirva salotų lysvėse visą laiką turi būti drėgna. Jei salotos blogai auga, laistant į 10 1 vandens reikia pridėti 20 g amonio salietros. Palaisčius trąšų tirpalu, salotas reikia nulieti švariu vandeniu. Reguliariai laistomoje dirvoje salotos anksti nežydi.
