Sėjomaina.

Kelerius metus iš eilės vienoje vietoje auginamos tos pačios daržovės nuali­na dirvą. Joje prisiveisia kenkėjų, daržovių ligų sukėlėjų, padaugėja kai kurių piktžolių. Todėl kiekvienos rūšies daržoves toje pačioje vietoje galima auginti tik po 3, 4 ir ne grei­čiau kaip po 2 metų. Be to, įvairūs augalai maisto medžiagų iš dirvos paima nevienodai ir iš skirtingų sluoksnių. Pvz., agurkai, lapi­nės, kai kurios svogūninės daržovės daugiau maisto medžiagų paima iš viršutinių, šak­niavaisiai ir kopūstinės — iš gilesnių dirvos sluoksnių. Ankštinės daržovės (pupos, pupe­lės, žirniai) dirvoje pagausina azoto.

Organinėmis trąšomis patręštoje daržo dalyje auginami agurkai, kopūstai, moliūgai, porai. Antraisiais metais ta daržo dalis trę­šiama tik mineralinėmis trąšomis, joje augi­namos bulvės, pomidorai, svogūnai, šaknia

vaisinės daržovės, trečiaisiais metais — ankštinės daržovės, prieskoniniai augalai. Nuošalesnį daržo plotelį reikia skirti daugiamečiams augalams (daugiamečiams svogūnams, rūgštynėms, rabarbarams, špara-gams, citrininėms melisoms, juozažolėms), kad jie, toje pačioje vietoje augdami kele­rius metus, netrukdytų dirbti dirvos ir prižiū­rėti kitų daržovių. Jei sklypas labai mažas, daugiamečiai augalai auginami jo pakraščiuose.

Sudarant daržovių sėjomainą, reikia pa­rinkti tinkamus priešsėlius. Po agurkų ir svo­gūnų galima sėti arba sodinti bet kurių kitų daržovių. Be to, patartini šie priešsėliai:

agurkams, moliūgams — ankstyvosios kopūstinės, šakniavaisinės daržovės, bulvės, pomidorai;

ankštinėms daržovėms — bulvės, kopūsti­nės ir šakniavaisinės daržovės, pomidorai;

bulvėms — ankstyvosios kopūstinės ir ankštinės daržovės;

kopūstinėms daržovėms — ankštinės, šakniavaisinės daržovės, bulvės, pomidorai;

pomidorams, baklažanams, paprikoms — ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės dar­žovės;

svogūninėms daržovėms — moliūgai, bul­vės,   ankštinės   ir   šakniavaisinės   daržovės; šakniavaisinėms   daržovėms — ankstyvo­sios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai; žalumyninėms daržovėms (salotoms, špi­natams, pipirnėms, ridikėliams) — moliūgai, bulvės,   ankštinės   ir   kopūstinės   daržovės. Kai žinoma, kurių trąšų reikia tam tik­roms  daržovėms  ir  kokie  geriausi  priešsė­liai,  galima  suplanuoti  tinkamą sėjomainą. Pateikiami 4 ir 5 laukų daržovių sėjomainų pavyzdžiai.

Iš to paties ploto, auginant ankstyvąsias ir vėlyvąsias daržoves, per metus galima gauti 2 derlius. Pvz., prieš auginant baklažanus, paprikas, pomidorus, sėjama salotos, pipirnės, špinatai, ridikėliai. Po ankstyvųjų bro­kolių, gūžinių, ropinių ir žiedinių kopūstų galima auginti žieminius ridikus, ropes, o po ankstyvųjų bulvių — brokolius, žiedi­nius ir ropinius kopūstus (vartoti rude­nį), po žirnių — pipirnes, ridikėlius, salotas, špinatus rudeniui.

Lėtai augančių vėlyvųjų daržovių tarpueiliuose galima auginti greičiau augančias daržoves. Pvz., burokėlių, morkų, salierų tarpueiliuose auginama salotos, špinatai, pipirnės, ridikėliai, svogūnai laiškams. Salotas ir ridikėlius galima auginti ankstyvųjų ir vėlyvųjų gūžinių kopūstų tarpueiliuose. Gū­žimus vėlyvuosius kopūstus kas antrą, tre­čią augalą galima sodinti į ankstyvuosius gūžinius bei žiedinius kopūstus. Pastarųjų derlių nuėmus, auga vėlyvieji kopūstai. Dar­žovių lysvių pakraščiuose auginamos ža-lumyninės daržovės (pipirnės, ridikėliai, salotos, špinatai).

Augalus, kuriems reikia daug šilumos, naudinga auginti tarp aukštesnių daržovių: agurkus, baklažanus, paprikas, tarp pomi­dorų, kukurūzų, žirnių. Aukštosios daržo­vės sėjamos arba sodinamos kas 6—8 eilės šilumamėgių daržovių.