Kelerius metus iš eilės vienoje vietoje auginamos tos pačios daržovės nualina dirvą. Joje prisiveisia kenkėjų, daržovių ligų sukėlėjų, padaugėja kai kurių piktžolių. Todėl kiekvienos rūšies daržoves toje pačioje vietoje galima auginti tik po 3, 4 ir ne greičiau kaip po 2 metų. Be to, įvairūs augalai maisto medžiagų iš dirvos paima nevienodai ir iš skirtingų sluoksnių. Pvz., agurkai, lapinės, kai kurios svogūninės daržovės daugiau maisto medžiagų paima iš viršutinių, šakniavaisiai ir kopūstinės — iš gilesnių dirvos sluoksnių. Ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai) dirvoje pagausina azoto.
Organinėmis trąšomis patręštoje daržo dalyje auginami agurkai, kopūstai, moliūgai, porai. Antraisiais metais ta daržo dalis tręšiama tik mineralinėmis trąšomis, joje auginamos bulvės, pomidorai, svogūnai, šaknia
vaisinės daržovės, trečiaisiais metais — ankštinės daržovės, prieskoniniai augalai. Nuošalesnį daržo plotelį reikia skirti daugiamečiams augalams (daugiamečiams svogūnams, rūgštynėms, rabarbarams, špara-gams, citrininėms melisoms, juozažolėms), kad jie, toje pačioje vietoje augdami kelerius metus, netrukdytų dirbti dirvos ir prižiūrėti kitų daržovių. Jei sklypas labai mažas, daugiamečiai augalai auginami jo pakraščiuose.
Sudarant daržovių sėjomainą, reikia parinkti tinkamus priešsėlius. Po agurkų ir svogūnų galima sėti arba sodinti bet kurių kitų daržovių. Be to, patartini šie priešsėliai:
pomidorams, baklažanams, paprikoms — ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės;
svogūninėms daržovėms — moliūgai, bulvės, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės; šakniavaisinėms daržovėms — ankstyvosios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai; žalumyninėms daržovėms (salotoms, špinatams, pipirnėms, ridikėliams) — moliūgai, bulvės, ankštinės ir kopūstinės daržovės. Kai žinoma, kurių trąšų reikia tam tikroms daržovėms ir kokie geriausi priešsėliai, galima suplanuoti tinkamą sėjomainą. Pateikiami 4 ir 5 laukų daržovių sėjomainų pavyzdžiai.
Iš to paties ploto, auginant ankstyvąsias ir vėlyvąsias daržoves, per metus galima gauti 2 derlius. Pvz., prieš auginant baklažanus, paprikas, pomidorus, sėjama salotos, pipirnės, špinatai, ridikėliai. Po ankstyvųjų brokolių, gūžinių, ropinių ir žiedinių kopūstų galima auginti žieminius ridikus, ropes, o po ankstyvųjų bulvių — brokolius, žiedinius ir ropinius kopūstus (vartoti rudenį), po žirnių — pipirnes, ridikėlius, salotas, špinatus rudeniui.
Lėtai augančių vėlyvųjų daržovių tarpueiliuose galima auginti greičiau augančias daržoves. Pvz., burokėlių, morkų, salierų tarpueiliuose auginama salotos, špinatai, pipirnės, ridikėliai, svogūnai laiškams. Salotas ir ridikėlius galima auginti ankstyvųjų ir vėlyvųjų gūžinių kopūstų tarpueiliuose. Gūžimus vėlyvuosius kopūstus kas antrą, trečią augalą galima sodinti į ankstyvuosius gūžinius bei žiedinius kopūstus. Pastarųjų derlių nuėmus, auga vėlyvieji kopūstai. Daržovių lysvių pakraščiuose auginamos ža-lumyninės daržovės (pipirnės, ridikėliai, salotos, špinatai).
Augalus, kuriems reikia daug šilumos, naudinga auginti tarp aukštesnių daržovių: agurkus, baklažanus, paprikas, tarp pomidorų, kukurūzų, žirnių. Aukštosios daržovės sėjamos arba sodinamos kas 6—8 eilės šilumamėgių daržovių.