SĖJOS GILUMAS
Kokiu gilumu įterpti sėklą, priklauso nuo sėklų didumo, jų savybių greit ar lėtai brinkti ir dygti, sėjos laiko ir dirvos savybių.
Smulki, greit dygstanti sėkla (griežčių, ropių) sėjama sekliau, o lėtai dygstanti (morkų, petražolių, svogūnų) — giliau. Per sekliai įterpus lėtai dygstančią sėklą, viršutinis žemės sluoksnis greit išdžiūsta, ir sėklai neužtenka drėgmės sudygti. Kuo anksčiau sėjama, tuo sėklą galima sekliau įterpti, nes tuo metu dirvoje esti daugiau drėgmės, ir jos paviršius lėčiau džiūsta.
Lengvose, puriose, šiltose dirvose sėjama giliau, negu sunkiose, šlapiose ir šaltose, kurių paviršius lėčiau išdžiūsta. Taip pat durpinėse žemėse sėjama giliau, nes jų paviršius greit išdžiūsta.
Geriausia smulkią sėklą (morkų, petražolių, svogūnų, salotų, ropių) sėti 1,5—2 cm gilumu, vidutinio stambumo (burokėlių, agurkų, ridikų, ridikėlių, špinatų) — 2—3 cm ir stambią sėklą (žirnių, pupelių, moliūgų) — 3 – 5 cm gilumu.