Sėklų rengimas sėjai.

Norint gaut gausų ir gerą derlių, reikia atrinkti gerai prinoku­sias grynos veislės sėklas (kad gerai dygtų ir augtų). Patartina jas kelias minutes pamirkyti 3% valgomosios druskos tirpale (30 g druskos į 1 1 vandens). Į dugną nugrimzdusias sėklas reikia gerai nuplauti, išdžiovinti ir sėti. Mo­liūginių ir arbūzinių augalų sėklas geriau naudoti 2—3 metų senumo, nes jos būna apsivaliusios nuo virusų, be to, iš jų išauga augalai su normaliu moteriškųjų žiedų skai­čiumi. Nesenas šių augalų sėklas patartina

prieš 1,5—2 mėnesius iki sėjos pakaitinti, padėjus su marliniais maišiukais po centrinio šildymo radiatoriais arba prie krosnies.

Kad sėklos neužneštų infekcijos, jas reikia sanuoti: pakaitinti saulėje atvirame ore 2—4 dienas.

Kad nebūtų morkų ir kopūstų sėklų vidi­nės infekcijos, jas reikia 15—20 min pakai­tinti karštame vandenyje (morkų sėklas 52— 53°C temperatūroje, kopūstų — 48—50°C). Paprikų ir baklažanų sėklos dezinfekuojamos 25 min, žirnių — 5 min 50°C temperatūroje. Sėklų daigumas nesumažėja, jei tuoj po kaiti­nimo jos 2—3 min palaikomos šaltame vande­nyje, o paskui išdžiovinamos. Pomidorų sėklų virusinių ligų užkratą galima sunaikinti, 20 min pamirkius jas 1 % kalio permanganato tirpale, paskui nuplovus ir išdžiovinus. Sėklų apdorojimas mikroelementų tirpalu didina daigumą, augalų derlingumą, atsparumą li­goms ir kenkėjams. Tirpalą galima pasidaryti iš gatavų mikrotrąšų tablečių arba pavienių trąšų, dedant į 1 1 vandens 0,5 g boro rūgšties, 0,5 g kalio permanganato, 0,5 g cinko sulfato, 0,05 g vario sulfato, 0,5 g amonio molibdato, 5 g natrio hidrokarbonato (geriamosios so­dos). Sėklas tirpale reikia palaikyti 24 h, pas­kui išdžiovinti. Tam pačiam tikslui galima panaudoti vandens užpilą iš medžio pelenų, kurie turi iki 30 augalams reikalingų maisto elementų, tarp jų ir mikroelementų. 20 g pele­nų reikia užpilti 1 1 vandens ir laikyti 1—2 paras; sėklas tirpale mirkyti 4—6 h.