Paklaustas, kokios spalvos yra morka, dažnas atsakytų: „Žinoma, oranžinės“. Tačiau tai – ne visai tiesa. II–I a. pr. Kr. šios daržovės buvo įvairių spalvų. Pavyzdžiui, X a. Afganistane ir Pakistane augindavo violetines morkas. Vėliau, XIV a., Europoje morkos buvo avietinės, baltos ar geltonos. Istorijoje yra žinomos netgi juodos, raudonos ir žalios spalvų morkos. Ši daržovė buvo naudojama įvairiai: merginos įmantrioms šukuosenoms daryti imdavo lapus, o Karolio Didžiojo rūmuose morkos buvo gerbtinas patiekalas. Oranžinių morkų tėvyne įprasta laikyti Olandiją. Būtent iš ten XVI–XVII a. jos paplito po visą Europą.
Jei norime savo organizmą papildyti vitaminais arba paprasčiausiai pakelti nuotaiką, valgykime daugiau morkų. Jose yra nemažas kiekis B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, E, K, PP, mineralinių druskų (kalio, geležies, jodo, fosforo, magnio, vario), kai kurių organinių rūgščių ir, žinoma, karotino – gelsvai oranžinio augalinio pigmento, vitamino A prototipo. Kad organizmas šį vertingą vitaminą geriau pasisavintų, morkas patartina valgyti su grietine arba aliejumi, nes vitaminas A gerai tirpsta riebaluose. Beje, virtose morkose kai kurių vertingųjų medžiagų esti daugiau nei žaliose (pavyzdžiui, antioksidantų).
Tiems, kas nenori graužti morkos, siūlome išsispausti morkų sulčių. Morkų sultys su medumi padės įveikti nemalonius peršalimo simptomus, sumažins gerklės skausmą. Sultimis skalaukite burną sergant gleivinės uždegimu ar stomatitu. Morkų sultys –šiek tiek laisvina vidurius ir padeda išvengti gastrito. Suaugusieji, ypač kai užkietėja viduriai ar kamuoja hemorojus, gali gerti morkų sulčių po stiklinę per dieną, o mažiems vaikams pakaks šaukšto. Maitinančioms mamoms taip pat rekomenduojama gerti po truputį šviežių morkų sulčių – atsiras daugiau pieno.
Jeigu nevalgę turite duoti kraujo tyrimams, pasiimkite su savimi nuskustą žalią morką – ji greitai sugrąžins energiją. Morkos valo kraują, kraujagysles, šalina iš organizmo kenksmingus toksinus. Ne veltui sergant mažakraujyste rekomenduojama valgyti kuo daugiau šviežių morkų. Šią daug karotino turinčią daržovę taip pat graužkite, jei sergate ateroskleroze, širdies ir kraujagyslių ligomis, turite padidėjusį kraujospūdį.
Morkos – ne panacėja, kai kada jos gali ir pakenkti. Vartodami morkas dideliais kiekiais, rizikuojate įgyti gelsvai oranžinį odos atspalvį. Morkų sultyse yra medžiagų, kurias kepenys sunkiai pasisavina. Be to, didesnis kiekis morkų sulčių gali sukelti vangumą, mieguistumą, dirglumą, ypač vaikams (suaugusio žmogaus kepenys geriau pasisavina karotiną ir lengviau šalina iš organizmo jo perteklių). Jeigu yra tokių simptomų, morkų nebevartokite. Nepamirškite, kad maksimali neatskiestų morkų sulčių dozė – iki vienos stiklinės per dieną. Šį kiekį geriau išgerti ne per vieną kartą.
Taip pat daug morkų valgyti nepatartina sergant gastritu, esant padidėjusiam rūgštingumui ir skrandžio opaligei; atsargiai reikia vartoti sergant cukriniu diabetu.