Valgomosios gelteklės
kilusios iš Viduržemio jūros pakraščių, šiuo metu paplitusios Europoje kaip daržovės. Iš kitų šakniavaisinių daržovių skiriasi tuo, kad yra daugiametės, nors mūsų respublikos daržininkai jas dažniausiai augina kaip vienmetes arba dvimetes. Maistui vartojamos šaknys, užaugančios iki 30-40 cm ilgio ir 3-4 cm storio. Šaknies žievė juoda, todėl jos dažnai ir vadinamos juodšaknėmis. Šaknies vidus gelsvai baltas.
Deja, mūsų respublikoje gelteklės dar nelabai paplitusios. Dėl šaknyse esančių rauginių medžiagų, glikozidų ir kai kurių aldehidų virtos ir troškintos gelteklės yra skanios, o dietinėmis savybėmis pralenkia daugelį kitų daržovių. Gelteklių šaknyse yra nuo 16 iki 30 mg% vitamino C, vitaminų B1 ir B2, kalcio druskų, geležies ir fosforo. Jos kaloringos, turi daug inulino, todėl labai tinka diabetikų mitybai. Dažniausiai gelteklės maistui ruošiamos panašiai kaip žiediniai kopūstai, bet dedamos ir į sriubas bei padažus, iš jų gaminamos skanios salotos. Džiovintos šaknys dedamos į pyragus vietoj riešutų arba migdolų.
Gelteklės nebijo šalčio, pakenčia sausras, tačiau augusių drėgnesnėje dirvoje šaknys būna mė-singesnės, sultingesnės ir skanesnės. Gerai auga derlingoje, giliai įdirbtoje dirvoje. Joms netinka šviežias mėšlas ir rūgšti dirva – pradeda šakotis šaknys. Netinka ir šviežiai kalkintos dirvos. Gel-teklėms dirva ruošiama kaip ir morkoms. Sėjamos anksti pavasarį, paliekant tarp eilių 20-30 cm atstumą. Sėklos įterpiamos 1-2 cm gyliu. Sudygus purenami tarpueiliai ir retinama 8-10 cm atstumu. Geriau augs, jeigu apmulčiuošime pūdi niu arba durpėmis. Vienoje vietoje geltekles galima auginti 2-3 metus, bet skaniausios vienmetės šaknys.
Kasti gelteklių šaknis ilgesniam laikymui reikia atsargiai, nepažeisti, kad neištekėtų sultys. Laikyti susluoksniuotas su smėliu. Gelteklių šakniavaisius galime palikti per žiemą nenukasę, tada anksti pavasarį turėsime skanių ir vertingų daržovių.
Veislės ‘Rusų milžinai’ šaknys išauga 30-35 cm ilgio, derlius geras.