Blog

Vitaminų randama augaliniuose ir gyvuliniuose maisto produktuose. Cheminiu būdu pagaminti vitaminai neprilygsta natūraliems gamtiniams. Sintetiniai vitaminai, kaip maisto priedas, daugiau tinka vartoti žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai vaisiuose ir daržovėse vitaminų būna mažiau. Sintetinių vitaminų perteklius gali būti net žalingas sveikatai.

Daržovės, turėdamos žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų, angliavandenių, baltymų, riebalų ir įvairių vitaminų, yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Jose yra karotino (provitamino A), vitaminų C, E, U, B₁ , B₂, B₃, B₆, B₁₅, F, H, K, R PP ir kitų.

Gryno vitamino A daržovėse nėra, tačiau jose esantis oranžinis karotinas žmogaus organizme virsta vitaminu A. Karotino norma suaugusiam žmogui per parą yra apie 4,5 mg. Karotinas ir vitaminas A kaupiasi organizme. Apkūnių žmonių organizme vitamino A gali susikaupti net 2-3 metams. Trūkstant vitamino A, susilpnėja augimas, pablogėja regėjimas, sumažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Karotino daugiausiai yra morkose, petražolėse, pomidoruose, rūgštynėse, špina­tuose, salotose, svogūnų laiškuose.

Reikalingiausias žmogui vitaminas C (askorbininė rūgštis). Paros norma suaugu­siam žmogui yra 70-120 mg. Ypač daug vitamino C reikia sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Vitaminas C organizme nesikaupia, jo kiekį kasdien reikia papildyti su maistu. Vitaminas C didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, gerina virškinimo organų darbą bei eritrocitų gamybą kraujyje. Trūkstant vitamino C, žmogus greitai nuvargs­ta, blogai gyja žaizdos ir kaulų lūžiai, greičiau peršąla, pakinta kraujagyslių sienelės, jis gali susirgti ateroskleroze, Vitamino C clniiy ym papri­koje, krienuose, lapinėse daržovėse, žiocllnluoaa bei HiIubhIIo k( įpustuo­se, brokoliuose, pomidoruose, špinatuose, svogūnų lnllkilnnn, Pažymė­tina, kad daržovėse laikymo metu, išskyrus svogūnus, vitamino c; mažė­ja. Jo mažėja, kai daržovės verdamos neuždengtuose puoduose.

Vitaminas B₁ reguliuoja nervų sistemos veiklą, normalizuoja skrandžio sulčių rūgštingumą, aktyvina žarnyno peilstaltiką, Paros norma yra 2-3 mg. Vitamino B, atsargos žmogaus organizme nesikaupia, todėl jo reikia gauti kasdien su maistu. Nemažai vitamino B, yra bulvėse, kopūstuose, pupose, žirniuose.

Vitaminas B₂ (riboflavinas) svarbus skrandžio Ir kepenų veiklai, kraujo gamybai, normalizuoja regėjimą bei apsaugo nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. Vitamino B2 paros norma suaugusiam žmogui yra 2-3,5 mg. Trūkstant vitamino B₂, tyrukinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, gali pablogėti regėjimas. Vitamino B2 gausu žaliuose žirneliuose, šparaginėse pupelėse, špinatuose, petražolių lapuose, šparaguose, žiediniuose ir Briuselio kopūstuose,

Vitaminas B₃ (pantoteninė rūgštis) būtinas normaliai medžiagų apykaitai, svarbus nėštumo metu, nes jo trūkstant gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Paros norma -10 mg, Vitamino i, ym ankštinėse daržovėse ir bulvėse.

Vitaminas B₆ (piridoksinas) stimuliuoja kraujo gamybą, gerina nervų sistemos veiklą. Trūkstant šio vitamino, netenkama apetito, apima mieguistumas, sausėja veido oda. Vitamino B6 paros nuima nuaugusiam žmogui-0,5-2 mg. Vitaminu B₆ gydoma mažakraujystė, aterosklerozė, kepenų, inkstų bei nervų sistemos ligos. Vitaminu B6 yra Špinatuose, žaliuose žirneliuose, salotose, pupelėse, kopūstuose, moikoso, svogūnų laiškuose, bulvėse.

Vitaminas B₁₅ (pangamo rūgštis) vartojamas aterosklerozės, kepenų ir širdies ligoms gydyti. Jis padeda atkurti kepenų audinius. Paros norma suaugusiam žmogui – apie 2 mg, Vitamino B₁₅ yia sėklų gemaluose ir jų daiguose.

Vitaminas E (tokoferolas) stimuliuoja raumenų sistemą. Jis vartojamas gydant lytinės funkcijos sutrikimus, nervų sistemos bei raumenų ligas. Vitamino E paros norma suaugusiam žinogul 20-30 mg. Vitamino E yra žaliose pupose bei žirneliuose, saulėgrąžose ir salotose.

Vitaminas F cholesteriną paverčia tirpiais junginiais, todėl labai tinka aterosklerozės profilaktikai ir gydymui, Paros norma suaugusiam žmogui yra 1-2 g. Vitamino F yra saulėgrąžose, sojoje. Kasdien suvalgydami po 30 g saulėgrąžų aliejaus, nejausime šio vitamino trūkumo.

Vitamino H (biotino) norma žmogui dar nėra tiksliai nustatyta. Trūkstant šio vitamino, pleiskanoja oda, pykina, apima depresija. Vitamino H yra žiediniuose kopūstuose, svogūnuose, žirniuose, sojoje.

Vitaminas K (filochinonas) labai svarbus naujagimiams. Jo gaunama su motinos pienu. Suaugę žmonės vitamino K trūkumo nejaučia, nes jį gamina žarnyne esančios bakterijos. Tačiau sergant žarnyno bei tulžies pūslės ligomis, galima susirgti vitamino K avitaminoze. Šio vitamino gausu morkose, petražolėse, pomidoruose, špinatuose, žaliuose žirneliuose.

Vitaminu P (rutinų) gydomas reumatas, hipertoninė liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kepenų ligos. Vitamino P yra įvairiose daržovėse.

Vitamino PP (nikotino rūgšties) reikia gydant aterosklerozę, nervų sistemos bei akių ligas, cukrinį diabetą. Paros norma suaugusiam žmogui – 15-25 mg. Vitamino PP yra morkose, burokėliuose, kopūstuose, pomidoruose, svogūnuose, špinatuose, pupelėse.

Vitaminas U efektyviai gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Vitamino U daug yra kopūstų sultyse.

Folinė rūgštis skatina kraujo gamybą, suaktyvina vitamino B₁₂ įsisavinimą. Foline rūgštimi gydoma mažakraujystė, aterosklerozė. Jos yra salotose, petražolėse, špinatuose, burokėliuose, bulvėse, kopūstuose, pupose, pupelėse, žaliuose žirneliuose.

Inozitas priklauso vitaminų B grupei. Inozitas mažina cholesterino kiekį kraujyje, todėl yra puiki priemonė prieš aterosklerozę. Jo yra pomidoruose, morkose, kopūstuose, žaliuose žirneliuose.