
Žiediniai kopūstai
Žiedinius kopūstus jau gilioje senovėje labai mėgo anglai. Iki šių dienų populiarus jų posakis, kad ,,iš visų gėlių geriausi yra kopūstų žiedai”. Į Rusiją žiediniai kopūstai pakliuvo Jekaterinos II valdymo metais. Kada ruošdavo iškilmingus pietus Potiomkino garbei, visada būdavo patiekalų iš žiedinių kopūstų. Lietuvoje žiediniai kopūstai pradėti auginti palyginti neseniai. Dabar jų vertė žinoma gyventojai žiedinius kopūstus labai pamėgo, kaskart daugiau augina ir noriai valgo.
Žiediniai kopūstai blogai laikosi, todėl, norint jų turėti ilgesnį laiką, reikia sodinti per kelis kartus (geriausia kas 10 dienų). Sodinkime, kai daigai turi 3 – 4 tikruosius lapelius. Didesni daigai blogiau prigyja. Auginami kaip ir ankstyvieji gūžiniai kopūstai, tiktai reikia trąšesnės dirvos, todėl dažniau laistykime ir papildomai tręškime. Jeigu susidarant žiedinių kopūstų galvutėms dirva bent 3 – 4 dienas bus sausa, jos bus mažos, išretėjusios, prastos kokybės. Kad galvutės nepageltonuotų, joms užaugus iki 8 – 10 cm skersmens užlaužkime vieną iš stambesnių lapų ir ją pridenkime.
Žiedinių kopūstų derlių imkime, kada galvutės nustoja augusios, bet neišretėjusios.