Žirnis – vaikų ir šeimininkių skanėstas

žirnis1Dažnas sodininkas savo darže pasisodina vaikų taip mėgiamų žirnių. Iš tiesų žirnis yra tikras baltymų lobis. Yra skiriamos kelios žirnių rūšys: cukriniai žirniai, kuriuos galima valgyti kartu su ankštimis, ir ankstyvieji arba vėlyvieji, kurių ankštys yra nevalgomos. Apskritai daržininkai augina apie 20 žirnių rūšių. Populiariausios yra cukrinių žirnių rūšys.

Sėjamas žirnis anksti, iš karto kai pradžiūva dirva. Jam parenkamas derlingas ir saulėtas žemės plotas. Žemaūgės žirnių rūšys sėjamos tankiau, o išaugantys aukščiau ir besivijantys – rečiau.  Žirnių sėklos sėjamos į 4 – 7 cm gylį, priklausomai nuo dirvos. Į lengvą smėlingą žemę sėklos sėjamos giliau, o į molingą ir drėgną žemę – sekliau. Žirnių daigai pasirodo 15 dieną po sėjos.

Geriausi žirnių pirmtakai darže – moliūgas, agurkai, kopūstai ir bulvės. Jeigu fosforo ir kalio trąšomis žirniai arba jų pirmtakai tręšiami rudenį, tada jų vaisiai tampa švelnesni ir skanesni.  Šviežiai patręštoje vietoje žirnis išauga didesnis, bet su skurdžiomis ankštimis. Žirnius reikia ravėti, o sausros metu – laistyti.

žirnis2Kadangi žirnius gali užpulti kelnėjai, reikia žinoti, kaip su jais kovoti. Pikčiausias žirnio priešas yra žirnio vaisėdis arba lapsukis. Jo drugių pasirodymas sutampa su žirnio žydėjimo laikotarpiu. Ankstyvosios žirnių rūšys šio kenkėjo pažeidžiamos mažiau. Taip pat mažiau nukenčia ir tie žirniai, kurie pasėjami anksčiau.

Su šiuo kenkėju kovoti padeda žirnių apibarstymas pelenais, tabaku arba sausais ugniažolės milteliais. Efektyvios apsaugos nuo šio kenkėjo priemonės yra: žemės ploto, kur bus sėjami žirniai, perkasimas vėlyvą rudenį ir ankstyva žirnių sėja. Kai kurie specialistai pataria prieš sėjant žirnius profilaktiškai pašildyti jų sėklas.

Taip pat skaitykite: