Amarilis

amarilis
amarilis

Amarilis

(Amaryllis hybrida Hort.)

Amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalas, kilęs iš Peru. Stiebas tvirtas, 4—5-žiedis, status. Lapai linijiški. Žydi pavasarį (balandžio—gegužės mėnesiais) ir vasaros pabaigoje (rugpiūčio mėnesį). Pastaruoju laiku yra išvesta labai daug naujų amarilio

hibridų, kurių žiedai pasižymi spalvų įvairumu- nuo bailus iki vyšninės raudonos spalvos, kariais baltomis juostelėmis ant vai­niklapių,

Amarilis veisiamas sėklomis ir mažais svogūnėliais. Sėklos se­imuos vasario—kovo mėnesiais į lapinės ir velėninės žemių mišinį. Daiginama šiltai (20—24° temperatūroje). Paaugę daigai pi­kuojami į lapinės ir kompostinės žemės mišinį vazonėliuose arba dėžutėse ir laikomi šviesioje vietoje. Svogūnėliai nuo motininio augalo atskiriami, jį persodinant. Iš sėklų išaugintas amarilis žydi 3    4 metais, o iš svogūnų — 2—3 metais.

Po peržydėjimo amarilis persodinamas į žemių mišinį, sudarytą iš i dalies lapinės, 1 dalies mėšlinės, 1 dalies velėninės žemės ir smėlio. Į žemę įsodinama tik 2/s svogūno. Šaknų apipiaustyti ne­galima — pašalinti reikia tik negyvas šaknis. Augantį amarilį nau­dinga 2—3 kartus per mėnesį patręšti karvių mėšlo ir paukščių išmatų srutomis arba mineralinėmis trąšomis.

Kad amarilis žydėtų anksčiau — vasario—kovo mėnesiais, žie­mą jį reikia laikyti šiltoje, tamsioje vietoje ir nelaistyti. Stiebui išaugus 5—10 cm aukščio, amarilį reikia pastatyti šviesioje vie­loje ir reguliariai laistyti. Amarilį laistant, reikia saugoti, kad kuo mažiau vandens patektų ant svogūno.