Amarilis
(Amaryllis hybrida Hort.)
Amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalas, kilęs iš Peru. Stiebas tvirtas, 4—5-žiedis, status. Lapai linijiški. Žydi pavasarį (balandžio—gegužės mėnesiais) ir vasaros pabaigoje (rugpiūčio mėnesį). Pastaruoju laiku yra išvesta labai daug naujų amarilio
hibridų, kurių žiedai pasižymi spalvų įvairumu- nuo bailus iki vyšninės raudonos spalvos, kariais baltomis juostelėmis ant vainiklapių,
Amarilis veisiamas sėklomis ir mažais svogūnėliais. Sėklos seimuos vasario—kovo mėnesiais į lapinės ir velėninės žemių mišinį. Daiginama šiltai (20—24° temperatūroje). Paaugę daigai pikuojami į lapinės ir kompostinės žemės mišinį vazonėliuose arba dėžutėse ir laikomi šviesioje vietoje. Svogūnėliai nuo motininio augalo atskiriami, jį persodinant. Iš sėklų išaugintas amarilis žydi 3 4 metais, o iš svogūnų — 2—3 metais.
Po peržydėjimo amarilis persodinamas į žemių mišinį, sudarytą iš i dalies lapinės, 1 dalies mėšlinės, 1 dalies velėninės žemės ir smėlio. Į žemę įsodinama tik 2/s svogūno. Šaknų apipiaustyti negalima — pašalinti reikia tik negyvas šaknis. Augantį amarilį naudinga 2—3 kartus per mėnesį patręšti karvių mėšlo ir paukščių išmatų srutomis arba mineralinėmis trąšomis.
Kad amarilis žydėtų anksčiau — vasario—kovo mėnesiais, žiemą jį reikia laikyti šiltoje, tamsioje vietoje ir nelaistyti. Stiebui išaugus 5—10 cm aukščio, amarilį reikia pastatyti šviesioje vieloje ir reguliariai laistyti. Amarilį laistant, reikia saugoti, kad kuo mažiau vandens patektų ant svogūno.