Žemėje auga 500 tūkstančių augalų rūšių, iš kurių apie 5 tūkstančiai yra žoliniai dekoratyviniai augalai. Įvairios augalų rūšys išplitusios tam tikrose gamtinėse zonose, ir gimtų vietų sąlygos yra pačios palankiausios būtent tų rūšių augalams augti ir vystytis. Perkelti i naujas augimo sąlygas, jie arba prie jų prisitaiko, arba žūsta. Gėlių augintojų uždavinys – sudaryti kuo panašesnes j gimtųjų vietų augimo sąlygas. Todėl reikia žinoti auginamų augalų kilmę. Daugiausiai dekoratyvinių augalų yra kilę iš Viduržemio jūros pakrančių regiono (Pietų Europa, Siaurės Afrika ir Mažoji Azija) -36, 3%, Siaurės Amerikos regiono – 22,7%, šiaurės ir vidutinių platumų Eurazijos -15,9%, Rytų Azijos – 7,5%, Centrinės Amerikos -5,4%, Pietų Afrikos – 2,8%, subtropinės Pietų Amerikos – 2,6%, tropinės Pietų Amerikos – 2,4%, tropinės Azijos – 0,6%, tropinės Afrikos, Australijos ir Kanarų salų – 1,1%.
Lauko augalams gimtųjų vietų augimo sąlygų sudaryti neįmanoma, todėl kai kurie daugiamečiai šiltųjų kraštų augalai, prailginus jų vegetacijos periodą, pas mus auginami kaip vienmečiai, kiti žiemai rūpestingai pridengiami, treti žiemoja patalpose. Visžaliai dekoratyvūs augalai, daugiausiai kilę iš tropikų ir subtropikų, auginami kambariuose, šiltnamiuose. Sie augalai labiausiai paplitę Brazilijos, Afrikos (ypač Kapo žemės), Filipinų tropikuose ir subtropikuose. Brazilijoje žemiausia temperatūra 2 °C, aukščiausia 38 °C, vidutinė metinė kritulių norma – 1422 mm, Kapo žemėje atitinkamai: žemiausia 0,5 °C ir aukščiausia 39 °C, krituliai – 635 mm. Filipinuose: žemiausia 18,5 °C, aukščiausia 35,5 °C, krituliai – 1828 mm. Tačiau gamtinės sąlygos ir čia labai Įvairuoja. Nuolat ir ypač drėgna, aukšta ir minimali temperatūra (apie 15-18 °C) būna ekvatorinėje juostoje. Drėgmė ir sausra kaitaliojasi savanose ir stepėse. Drėgmės sąlygos ir temperatūra labai kinta kalnų juostose.
Svarbu !
Auginamus kambariuose augalus, kilusius iš drėgnųjų tropikų (atogrąžų), kur ištisus metus oro drėgmė, būna 90-98%, išsilaiko aukšta temperatūra ir šviesos bei tamsos trukmė nesikeičia (trumpadieniai augalai), reikia:
nuolatos apipurkšti vandeniu (vasarą) ir drėkinti patalpų orą (vasarą ir žiemą);
santykinė oro drėgmė turi būti 80-90%;
palaikyti 18-22 °C temperatūrą – ji neturi būti. žemesnė kaip 15 °C;
žiemą mažiau laistyti, ypač jei temperatūra žemesnė nei 18 °C;
vasarą patalpą, kurioje temperatūra pakyla iki 25-30 C, vėdinti, o augalus saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. (Geriausiai šias sąlygas pasiseks sudaryti gėlių languose.)
Tai bromeliniai augalai: fryzijos, guzmanijos, fosterelos, filodendrai, monsteros, fikai, įvairios begonijos, orchidėjos, anturiai ir kt.
Jei augalai kilę iš subtropikų (sausųjų tropikų), kur netolygiai pasiskirstę krituliai, smarkiai svyruoja temperatūra, nėra ryškaus sausrų periodo, šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dienos trukmė priklauso nuo metų laiko:
augalų ramybės laikotarpis ir augimo pradžia priklauso nuo meteorologinių reiškinių: temperatūros, šviesos ir drėgmės;
augalai, kilę iš Viduržemio jūros pakrančių regiono, Pietų Afrikos ir Kalifornijos, žiemą laistomi gausiau, nei kilę iš Naujosios Zelandijos, Kaledonijos;
žiemą palaikoma 10-16 °C temperatūra, vasarą 17-20 °C. Tai bromeliniai augalai: echmėjos, bilbergijos, nidularijai,
tilandsijos, araukarijos, smidrai, kalceolarijos, ciklamenai, figos, azalijos ir kt.
Augalai, kilę iš sausringųjų rajonų (pusdykumių), kur trūksta kritulių (jie dažniausiai iškrenta pavasarį) ir nuolat kepina saulė, drėgmės atsargas sukaupia sustorėjusiuose lapuose, svogūnuose:
ištisus metus auginami saulėtose vietose – net vasarą nesaugomi nuo karštų saulės spindulių;
žiemą laikomi 6-8 °C temperatūroje, vasarą – 20-30 °C temperatūroje;
laistomi retai: vasarą 1-2 kartus per savaitę, žiemą – kartą per dvi savaites;
svogūniniai kambariniai augalai turi išbūti ramybės laikotarpį, kurio metu nelaistomi.
Šiai grupei priskiriame įvairius sukulentus: storalūpius augalus, kaktusus, sukulentinius bromelinius augalus (kriptantus, dykijas, hechtijas), svogūninius augalus.
Iš vidutinio klimato vietovių kilę augalai turi ryškų ramybės laikotarpį, kurio metu pragyvena nepalankias meteorologines sąlygas (žiemą), pavasarį ir rudenį jiems reikia daug šviesos (tai ilgadieniai augalai).
Auginant šiuos augalus, būtina žinoti:
– augalų ramybės laikotarpio metu sulėtėja augimas, augalai pasiruošia žiemoti; daugelio žiemojančių lauke rūšių antžeminė dalis nudžiūsta, ir žemėje žiemoja augimo pumpurai arba pakitusios šaknys ir stiebai. Gėlės, kurių vegetatyviniai antžeminiai organai išbūna per žiemą, dengiamos.
– kambariuose auginamos gėlės žiemą laistomos mažai, laikomos vėsiai (6 – 8 °C).
Daugelis vidutinio klimato augalų žydi pavasarį ir vasarą. Tai daugiametės lauko ir svogūninės gėlės: rūteniai, leukojos, vištapienės, diktonai, adoniai, paprastosios šilagėlės ir kt. Kambariuose dažnai auginamos autentiškų rūšių sodinės formos, kurių reakcija į aplinkos veiksnius pakitusi.