Astrai,

astrinių šeimos daugiametės gėlės. Pagal žydėjimo laiką astrai skirstomi į anks­tyvuosius (žydi gegužės ir birželio mėnesį), vidutinio ankstyvumo (birželio ir rugsėjo mėnesį) ir vėlyvuosius (rugsėjo ir spalio mė­nesį) . Iš ankstyvųjų astrų dažniausiai augina­mas alpinis astras. Keras būna 25—30 cm aukščio. Stiebai ir lapai plaukuoti. Liežuviški žiedai balti arba violetiniai, vamzdiški — geltoni, susitelkę 5—6 cm skersmens grai-žuose. Iš vidutinio ankstyvumo astrų įdomiau­sias yra kalninis astras. Stiebas stačias, tvir­tas, žiedai melsvai violetiniai arba violetiniai, susitelkę 3—5 cm pločio skėtiškuose graižuo-se. Iš vėlyvųjų astrų dažniausiai auginami liaukingasis astras (stiebas stambus, šakotas, 60—150 cm aukščio, lapai lancetiški, plau­kuoti, žiedai balti, melsvai arba raudonai violetiniai, susitelkę graižuose), plaukuotasis astras (stiebas šakotas, 40—120 cm aukščio, šakutės plonos, žiedai susitelkę šakelių viršū­nėse kekėmis arba šluotelėmis).

Astrai tinka daugiamečių gėlių lysvėms apsodinti, grupėms sudaryti ir skinti (pamerk­ti astrai laikosi iki 10 dienų). Gerai auga saulėtoje vietoje, trąšioje dirvoje. Neperso­dinti gali augti 4—6 metus. Dauginami sėk­lomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į vazonėlius arba inspektą. Galima sėti rudenį, kai tik sėklos surenkamos. Sėji-nukai žydi antraisiais metais. Kero dalijimu dauginama rudenį arba anksti pavasarį. Ke­ras dalijamas taip, kad kiekviena dalis turėtų 2—3 stiebus ir sveikų šaknų. Nauji kereliai sodinami į nuolatinę vietą 30—80 cm atstu­mu ir kelis kartus gausiai palaistomi.