Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė. Kai kurios astrų rūšys laisvai auga Pietiniuose Tarybų Sąjungos rajonuose ir Altajuje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Pagal žydėjimo laiką astrai skiriami į ankstyvuosius, žydinčius gegužės—birželio mėnesiais, vidutinio ankstyvumo, žydinčius birželio—rugsėjo mėnesiais, ir vėlyvuosius, žydinčius rugsėjo—spalio mėnesiais.
Iš ankstyvųjų astrų daugiausia yra žinomas alpinis astras (A. alpinus L.). Auga Altajuje ir Kaukaze, 25—30 cm aukščio. Stiebas ir lapai plaukuoti. Liežuvėliški žiedai balti arba violetiniai, vamzdiški — geltoni, sutelkti 5—6 cm skersmens graižuose. Žydi gegužės—birželio mėnesiais.
Iš vidutinio ankstyvumo astrų įdomiausias yra kalninis astras (A. amellus L.). Plačiai paplitęs Kaukaze ir Sibire. 40—60 cm aukščio. Stiebas stačias, tvirtas. Žiedai melsvai violetiniai arba violetiniai, sutelkti 3—5 cm pločio skėtiškuose graižuose. Žydi rugpiūčio mėnesį.
Iš vėlyvųjų astrų gražiausi yra šie: L i a u k i n g a s i s astras (A. novae-angliae L.), 60—150 cm aukščio. Jo stiebas stačias, stambus, labai šakotas. Lapai lancetiški, plaukuoti. Žiedai balti, melsvai arba raudonai violetiniai, sutelkti graižuose; žydi rugsėjo—spalio mėnesiais; plaukuotasis astras (A. novi-bel-gii L.) 40—120 cm aukščio. Stiebas šakotas, šakutės plonos. Lapai lancetiški, plaukuoti. Žiedai violetiniai, rausvi arba balti, sutelkti šakelių viršūnėse kekėmis arba šluotelėmis. Žydi rugsėjo—spalio mėnesiais.
Astrai naudojami daugiamečių gėlių lysvėms apsodinti, grupėms sudaryti ir skinti (pamerkti astrai laikosi iki 10 dienų).
Gerai auga atviroje saulėtoje vietoje ir trąšioje dirvoje. Vienoje vietoje nepersodinti gali augti 4—6 metus.
Veisiami sėklomis ir dalijant kerą. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į vazonėlius arba šaltą inspektą. Galima sėti rudenį, kai tik sėklos surenkamos. Sėjinukai žydi antraisiais metais. Iš pradžių žiedai esti stambesni, vėliau jie susmulkėja.
Dalijant kerą, veisiama rudenį arba anksti pavasarį. Keras dalijamas taip, kad kiekviena atidalyta dalis turėtų 2—3 stiebus ir sveikų šaknų. Nauji kereliai sodinami i nuolatinę vietą 30—80 cm atstumu ir kelis kartus gausiai palaistomi.
