Aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalas, kilęs iš Kinijos, Japonijos, Šiaurės Amerikos, Sibiro, 30—80 cm aukščio. Stiebas stačias. Lapai dukart trilapiai. Žiedai rožiniai, širdies formos, nusvirę, sutelkti viršūninėse ir šoninėse kekėse.
Gėlininkystėje yra žinomos dvi rūšys: amerikoniškieji auskarėliai (D. formosa Walp.), kilę iš Šiaurės Amerikos, 30 cm aukščio, purpuriniais rožiniais žiedais, dailieji auskarėliai (D. spectabilis Lam.), kilę iš Japonijos, 80—100 cm aukščio, rožiniais su balta vidine puse žiedais.
Abi auskarėlių rūšys turi didelę dekoratyvinę vertę. Auskarėliai sodinami grupėmis, pavieniui, klombose bei lysvėse ir skynimui.Mėgsta giliai perkastą, purią, trąšią dirvą ir pusiau užpavėsin-tą vietą. Neblogai auga ir saulėtoje vietoje. Auskarėliai
Auskarėliai veisiami sėklomis, dalijant kerą, atžalomis ir šaknų gabaliukais. Sėklos sėjamos rudenį, tuojau nurinkus, į inspektą arba į daigyninę lysvę. Daigai pikuojami pusiau užpavėsin-toje vietoje 10 cm atstumu. Pirmąją žiemą juos reikia pridengti medžių lapais arba eglių šakomis. Sėjinukai žydi trečiaisiais
metais.
Kero dalijimu ir atžalomis veisiama pavasarį ir rudenį. Šaknų gabaliukais veisiama birželio—liepos mėnesiais. Tam tikslui auskarėlių šaknys piaustomos 10—20 cm ilgio gabaliukais, kurie sodinami į lengvą žemę inspekte 10 cm gyliu. Šaknų gabaliukai įsišaknija ir pradeda augti per 3—4 savaites.
Į nuolatinę vietą auskarėliai sodinami rudenį arba pavasarį, 40—60 cm atstumu.
