Bergenija

Bergenija
Bergenija

Bergenija (Beigenia pacHica Komar.)

Uolaskėlinių (Saxifrago.ceae) šeimos, kilusi iš Sibiro ir Vidu­rinės Azijos, 30—50 cm aukščio, daugiametė, vaistinė, rauginę ir dekoratyvinė gėlė. Jos stiebas belapis, storas, mėsingas, baigiasi žiedynu. Lapai sutelkti rozetėse, blizgą, visad žaliuoją, nuo šalčio paraudonuoja, 35 cm ilgio ir 30 cm pločio. Žiedai violetiškai raudo­ni   ir  rožiškai  purpuriniai,   sukrauti  į  skėtiškos  kekės  žiedyną. Gėlininkystėje yra vertinamos dar šios bergenijos rūšys: B. hybrida Hort. ir B. cordifolia Sternb.

Bergenijos naudojamos bordiurams, alpinariumams apsodinti ir didelėms grupėms gazonuose sudaryti.

Veisiamos sėklomis ir dalijant kerą. Sėklos sėjamos, tuojau nurinkus, į lengvą žemę vazonėliuose arba dėžutėse. Daigeliai esti labai smulkūs, pikuojami pusiau užpavėsintoje vietoje daigyni-nėse lysvėse. Pirmąją žiemą sėjinukai pridengiami medžių lapais arba eglių šakomis. Žydi 3—4 metais.

Dalijant kerą, bergenijos veisiamos anksti pavasarį. Dalyti ga­lima tik tuos kerus, kurie turi gerai išsivysčiusias šaknis ir stip­rius stiebus.

Į nuolatinę vietą bergenijos sodinamos anksti pavasarį arba rudeni (rugsėjo mėnesį) 30—40 cm atstumu.