Blog

Šiltnamio dirvožemiai ir vazoninėms gėlėms žemės mišiniai sterilizuojami įvairiai: garais, terminiu sau­suoju būdu, karštu vandeniu, elektra, ultragarsu, fumigantais, biometodu. Dažniausiai dirva sterili­zuojama karstais garais, ypač kai būna gumbinių nematodų. Tai gana paprastas ir efektyvus būdas. Mat aukštesnėje temperatūroje žūva patogeniniai vi­rusai bei piktžolių sėklos. Daugelis Šiuolaikinių spe­cialistų dirvos sluoksnį rekomenduoja 30 – 40 mi­nučių sterilizuoti 100° C temperatūros garais. Ta­čiau daugelis organizmų per 10 minučių žūva gero­kai žemesnėje temperatūroje, kuri vadinama šilumi­niu mirties tašku, pavyzdžiui, piktžolėms, vabzdžiams yra 54° C, piktžolių sėkloms, nesporiniams grybams, pirmuonims, bakterijoms  –  71° C, beveik visiems virusams  –  82° C, pomidorų ir tabako mozaikos virusams  –  93° C.

100° C temperatūroje per 10 – 25 minutes žūva visi patogeniniai organizmai. Jei vienoda tempera­tūra- palaikoma visame dirvos sluoksnyje, pakanka ir trumpesnio laiko.

Dirvos sterilizavimas garais turi ir esminių trū­kumų. Per ilgesnį laiką nuo karštų garų žūva azotą fiksuojančios ir nitrifikuojančios bakterijos, taip pat ląstelieną ardančios aerobinės bakterijos. Gerokai sumažėja kitų organizmų, tačiau amonifikaciją at­liekančių mikroorganizmų sporos išlieka ir jos labai sparčiai dauginasi,, todėl amonifikacijos procesas pasidaro dar intensyvesnis. Sterilizuojant suardomi dirvos koloidai, dažnai sumažėja dirvožemio kapi­liarų ir vandens imlumas, jame susidaro daugiau druskų, tai pakenkia kai kuriems šiltnaminiams augalams.

Sterilizuojant dirvą gafais, pirmiausia tempera­tūra pakeliama iki 100° C (trukmė priklauso nuo techninių įrenginių našumo), po to žiūrima, kad ji pastovi būtų  10 – 15 minučių.

Dirvos garinimo yra du būdai. Pirma. Sterilizuo­jamas dirvos apatinis sluoksnis perforuotais vamz­džiais arba specialiomis „šakėmis”. Perforuotame vamzdyje esančias aplink skylutes, pro kurias skver­biasi garai, susidaro tam tikrosi formos ir dydžio -kintantis temperatūros laukas. Pirmoje fazėje turi susidaryti vienas kitą dengiantys temperatūros lau­kai, kad neliktų neįkaitintų iki 100° C vietų  – „šal­tų dėmių”.

Antra. Sterilizuojamas dirvos viršutinis sluoks­nis. Tam tikslui naudojami įvairūs metaliniai ir karš­čiui atsparių plėvelių gaubtai. Sterilizuojant garais, slėgis siekia 0,005 atm., dėl to šis procesas užtrunka iki keleto valandų, 1 m²i dirvos reikia 50 – 80 kg garų.

Šiltnamio gruntui sterilizuoti. yra įvairių įren­ginių, a. Garo šakės (pagal A. Sirvydą). Tai -šakių formos įrenginys iš metalinių vamzdžių. Svarbiau­sia jo dalis yra 6 sulenkti vamzdžiai, kuriais į dir­vą leidžiamas garas. Vamzdžių skersmuo 3 – 4 mm, bendras ilgis 2650 mm, darbinės dalies ilgis 2150 mm, plotis 2000 mm. Šioje vamzdžio dalyje tam tikra tvarka išgręžtos skylutės. Visi vamzdžiai sujungti kolektoriais. Šios konstrukcijos šakės visu pajėgumu gali dirbti, kai jos pajungiamos prie garo (katilo, kurio našumas 750 kg/val.

Prieš kaitinant sterilizuojamą dirvą reikia gerai išpurenti. Šiltadaržiuose naudinga turėti ne viene­rias, bet 3 – 4 šakes  –  vienomis garinama, kitos ruo­šiamos. Supurentoje dirvoje paruošiama vieta šakėms (per šakių ilgį nuimamas dirvos sluoksnis). Jos vienos  greta  kitų paguldomos  ant nukastos žemės pagrindo ir užpilamos 30 – 40 cm storio supurentos dirvos sluoksniu, dirvos paviršius išlyginamas. Kad šiluma geriau laikytųsi, dirvos paviršius užklojamas brezentu ar kita medžiaga. Sakių kolektoriuje palai­koma 0,4 – 0,6 atm. garo slėgis, ir temperatūra iki 100° C pakyla per 10 – 15 minučių. Po to dar de­šimt minučių palaikoma 0,1 – 0,3 atm. garo slėgis.

Uždengta dirva sterilizuojasi dar 1 – 2 valan­das. Nutraukus darbą, šakės tuojau ištraukiamos iš dirvos mažo galingumo traktoriumi ar kitokiu būdu. Vazoninėms gėlėms žemė sterilizuojama betonuo­toje aikštelėje ar specialiame konteineryje.

b.        Metaliniai gaubtai. Mažesni dirvos plotai steri­
lizuojami po metaliniais gaubtais. Jie daromi 1 – 2 m² ploto. Gaubto korpuso aukštis 100 – 200 mm.
Gaminami iš 2 – 3 mm skardos. Metaliniuose gaub­tuose garo slėgis būna apie 0,0045 atm.; dirvos
sluoksnis iki 100° C įkaista per pusę valandos.

c.        Plėveliniai gaubtai. Šiais gaubtais sterilizuo­jami dideli dirvos plotai. Jie daromi iš karščiui at­
sparių polivinilchloridinių plėvelių.

Ant išpurentos dirvos ištiesiamas perforuotas vamzdis, kuris žarna sujungtas su garolaidžiu ir užklojamas plėvele. Visa plėvelė prispaudžiama ati­tinkamo storio ir svorio rankovėmis, pilnomis smė­lio. Paleidus garus vamzdžiu į ertmę tarp plėvelės ir dirvos, netrukus plėvelė pasikelia ir virš sterili­zuojamo ploto susidaro gaubtas. Cia garo slėgis apie 0,005 atm. Jeigu jis nekinta, 20 – 30 cm sluoks­nis iki 100° C temperatūros įkaista per 6 – 7 valan­das. Slėgis kontroliuojamas rnikromanornetrais. Sterilizuoto ploto 0,4 – 0,5 m pločio pakraštys kitą kar­tą vėl uždengiamas plėvele. Išjungus garus, plėvelė iki valandos paliekama ant dirvos. Dirva sterilizuo­jama 0,5 – 0,7 atm. slėgio garais (1 m² sunaudo­jama 50 – 80 g garų).
Nedidelį kiekį žemių galima sterilizuoti kati­luose, kuriuose virinami skalbiniai. Sterilizuojant kompostus betonuotoje aikštelėje, ant garinimo ša­kių uždedamas trapecijos formos kiauru viršumi kar-” kasas ir į jį pripilama komposto. Taip mažiau šilu­mos eina perniek, o visame sluoksnyje greitai pakyla reikiama temperatūra.

Dirvos dezinfekavimas cheminėmis medžiagomis. Naudojamos įvairios cheminės medžiagos, tačiau dauguma jų veikia vienpusiškai ir konkrečiu atveju pasirenkama atitinkama koncentracija ir norma. Dauguma cheminių medžiagų labai toksiškos, todėl dirbantieji turi griežtai laikytis darbo apsaugos tai­syklių..

Augalus dezinfekuotoje dirvoje galima sėti ar sodinti tiktai po tam tikro laiko. Kartais jis nuro­domas žinynuose, bet dažniausiai reikia patiems nustatyti, t. y. pasėti augalų indikatorių  –  salotų, ri­dikėlių, aguonų ir kt.

, Chemiškai tirpalais apdorojama dirva turi būti puri ir pakankamai drėgna (60 – 80%). Miltelių pa­vidalo chemikalus geriau įterpti į sausus dirvos mi­šinius, nes juos galima geriau sumaišyti.

Chemikalų tirpalai turi sudrėkinti visą žemės mi­linį arba 15 cm dirvos sluoksnį gruntiniame šiltna­myje.

Dirvai dezinfekuoti labai efektyvus fumigantas karbationas (vapamas), veikiantis kaip fungicidas, baktericidas, nematoeidas ir herbicidas. Ji laistoma 2 – 3% karbationo tirpalu, norma  –  8 – 10 T/m², ar­ba 50 – 60 l/m³.-Preparatas efektyvus, kai dirvos tem­peratūra ne žemesnė negu 10° C ir ne aukštesnė kaip 26° C.

Dirvos nematodus gerai naikina nemagonas mil­telių (20 – 30 g/m²) arba granulių (100 g/m²) pa­vidalu  ir  granuliuotas  heterofosas   (25 – 45  g/m⁸).
Kad preparatai greit neišgaruotų, ypač šiltesniu laiku, sulaistyta dirva pridengiama plėvele. Danga lai­koma 7 – 10 dienų. Žemė gerai permaišoma ir po 30 dienų sodinami augalai.

Panašiai veikia  tiazonas   (milonas). Tirpalu sudrėkinama dirva  arba  milteliai sumaišomi su smė­liu (1 : 1)  ir išberiama 80 – 150 g/m² preparato. Po to   žemė    gerai    sumaišoma.    Sodinama    po   25 –  30 dienų.

Dirbant su cheminėmis medžiagomis, reikia griež­tai laikytis nustatytų darbo taisyklių. Šios medžia­gos gali būti pavojingos ir praėjus nustatytam ter­minui.