Durnaropė (Datuia arborea L.)

Bulvinių (Solanaceae) šeimos, kilusi iš Pietų Amerikos, puošni, sumedėjusi daugiametė gėlė, labai įspūdingais, dideliais, piltuvė­lio pavidalo, kabančiais, vakare švelniai kvepiančiais, baltais tuš­čiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais ir pailgais, tamsiai žaliais lapais. Labai greitai auga. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais, kar­tais rugpiučio—rugsėjo mėnesiais ir dar vėliau. Nuskinti durna-lopės žiedai, ypač pilnavidurės, gana ilgai laikosi.

Durnaropė veisiama ūgliais, kurie piaunami kovo mėnesį ir so­dinami į smėlį dauginimo dėžėje po stiklu. Gerai auga nedideliuose vazonuose ir trąšių žemių mišinyje iš 1 dalies mėšlinės, 1 dalies molingos velėninės, 1 dalies kompostinės žemės ir atitinkamo kie­kio smėlio.

Gerai žiemoja 8—14° temperatūroje, šviesioje vietoje, mažai laistant. Kad žiemą durnaropė žydėtų, reikia neleisti jai žydėti rug­sėjo mėnesį (pašalinti žiedų pumpurus).

Pavasarį durnaropę galima išnešti į lauką ir įkasti vazoną į že­mę. Prieš išnešant reikia trečdaliu sutrumpinti durnaropės šakutes, kad gražiau susiformuotų jos vainikas.

Durnaropė gerai auga ir gausiai žydi 6—8 metus, vėliau pa­sensta, todėl reikia visada turėti jaunų.