Bulvinių (Solanaceae) šeimos, kilusi iš Pietų Amerikos, puošni, sumedėjusi daugiametė gėlė, labai įspūdingais, dideliais, piltuvėlio pavidalo, kabančiais, vakare švelniai kvepiančiais, baltais tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais ir pailgais, tamsiai žaliais lapais. Labai greitai auga. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais, kartais rugpiučio—rugsėjo mėnesiais ir dar vėliau. Nuskinti durna-lopės žiedai, ypač pilnavidurės, gana ilgai laikosi.
Durnaropė veisiama ūgliais, kurie piaunami kovo mėnesį ir sodinami į smėlį dauginimo dėžėje po stiklu. Gerai auga nedideliuose vazonuose ir trąšių žemių mišinyje iš 1 dalies mėšlinės, 1 dalies molingos velėninės, 1 dalies kompostinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio.
Gerai žiemoja 8—14° temperatūroje, šviesioje vietoje, mažai laistant. Kad žiemą durnaropė žydėtų, reikia neleisti jai žydėti rugsėjo mėnesį (pašalinti žiedų pumpurus).
Pavasarį durnaropę galima išnešti į lauką ir įkasti vazoną į žemę. Prieš išnešant reikia trečdaliu sutrumpinti durnaropės šakutes, kad gražiau susiformuotų jos vainikas.
Durnaropė gerai auga ir gausiai žydi 6—8 metus, vėliau pasensta, todėl reikia visada turėti jaunų.
