Gailiardija (Gaūlardia)

Graižažiedžių (Compositae) šeimos gėlė, kilusi iš Šiaurės ir Vi­durio Amerikos. Gailiardijų yra vienamečių ir daugiamečių. Iš vienamečių dažniausiai auginamos spalvingoji gailiardija (G. pie­ta Hort.) ir gražioji gailiardija (G, pulchella Fong. sin. G. hicoloi Lam.).

Spalvingoji gailiardija — 40 50 cm aukščio. Stiebas šakotas, plaukuotas. Lapai lancetiški arba pailgai lancetiški, pražanginiai, Žiedai geltoni, rudi, raudoni, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Žydi nuo birželio iki vėlyvo rudens.

Gražesnės veislės: Josephus— dideliais raudonais su gel­tonais pakraštėliais žiedais; Lorenziana — trispalviais (tam­siai rudais, raudonais, geltonais) pilnaviduriais žiedais.

Gražioji gailiardija panaši į pirmąją, 30—50 cm aukščio. Žydi dvispalviais (geltonais, raudonais) tuščiaviduriais arba pilnavidu­riais žiedais.

Abi gailiardijų rūšys naudojamos lysvelėms apsodinti, grupėms sudaryti ir skinti (pamerktos gailiardijos ilgai laikosi).

Joms reikia atviros, saulėtos vietos ir nešlapios  dirvos.

Veisiama sėklomis, kurios sėjamos kovo pabaigoje arba balan­džio pradžioje į pusiau šiltą inspektą. Sėklos sudygsta per 12—14 dienų. Daigai į vietą sodinami gegužės pabaigoje arba bir­želio pradžioje 25 cm atstumu.