Gėlė šerzero anturis

Dekoratyvinis raudonas, rožinis arba baltas papėdlapis gaubia žiedą – pailgą burbuolę. Augalą puošia ir blizgantys, lanceto formos tamsiai žali lapai. Gerose sąlygose anturis žydi visus metus, bet labiausiai vasarą. Paplitusios įvairios hibridinės rūšys: ne tik žiedų skynimui, bet ir auginimui vazonėliuose.

VIETA

Gerai apšviesta, bet ne tiesiogiai saulės spindulių veikiama.

TEMPERATŪRA

Vasarą – 20 – 22 laipsniai celcijaus, svarbu, kad temperatūros skirtumas dieną ir naktį būtų ne didesnis kaip 4 laipsniai celcijaus, kadangi tai turi įtakos žydėjimui. Rudens – žiemos poilsio būsenoje 16 – 18 laipsnių celcijaus.

LAISTYMAS

Vasarą gausus, minkštu apyšilčiu vandeniu. Galima drėkinti lapus. Žiemą reikėtų apriboti laistymą, kad žemė lengvai pradžiūtų. Tačiau negalima perdžiovinti šaknų grumsto. Kietas kalkintas ar chloruotas vanduo skatina dėmių ant lapų kraštų atsiradimą.

TRĘŠIMAS

Nedideli reikalavimai šiuo atžvilgiu – vegetacijos metu kas 2 – 3 savaites reikėtų naudoti pakaitomis mineralinių trąšų bei mėšlo srutų tirpalus.

PERSODINIMAS

Kas 2 metai arba kai šaknys išstumia augalą iš vazonėlio – į lapinės žemės su stambiagrūdėmis durpėmis, smėlio ir durpių su samanomis mišinį arba į gegužraibei skirtą žemę.

DAUGINIMAS

Vasario mėn., dalijant išsikerojusius augalus arba atskiriant nuo kero sodinukus, kurie atsiranda ant senesnių augalų. Ne visada įsišaknija namų sąlygomis, reikalauja didesnio oro drėgnumo ir šiltos žemės. Sėklas beriame iš karto, kai surenkame. Nereikia jų pridengti žeme.

Taip pat skaitykite: