Įprastų, vietinių, egzotinių gėlių ar introdukuotų augalų rūšių (augalų perkeltų į vietas, kuriose jie anksčiau neaugo), galinčių augti patalpose, yra labai daug. Tačiau yra tam tikros taisyklės, kaip gėles parinkti interjerui.
Gelių parinkimo interjerui kriterijai
Renkantis augalus, turime apsvarstyti ir nuspręsti ar norimos auginti patalpoje gėlės augs esamomis sąlygomis. Reikia išsiaiškinti kokie yra gėlės šviesos, šilumos, drėgmės poreikiai.
Verta auginti iš vienos gamtinės zonos kilusias gėles, nes nedidelėje patalpoje negalėsime sudaryti skirtingas augimo sąlygas. Gėlių parinkimo kriterijai yra įvairūs, tačiau juos galime sugrupuoti. Tai:
- gėlių dekoratyvinės savybės, labiausiai atitinkančios šeimininko pomėgius,
- dekoratyvinės savybės, geriausiai derančios su interjeru,
- ir svarbiausia – bioekologiniai kriterijai, nuo kurių tiesiogiai priklauso gėlių auginimo sėkmė.
Gėlės interjere – interjerų charakteristika
DEKORATYVINĖS SAVYBĖS
Nuo augalo išorinės išvaizdos tiesiogiai priklauso jo dekoratyvumas. Interjerinės gėlės vertinamos pagal lapų formą ir spalvą, žiedų ir žiedynų spalvą, žydėjimo laiką ir trukmę, kvapą bei bendrą habitą, t.y. išorinę augalo išvaizdą. Ją dažnai lemia augalo augimo sąlygos ir prigimtis.
Aukšti, dideli, sumedėję ir žoliniai augalai auginami žiemos soduose, mažesni – holuose, vestibiuliuose, o kambariuose užteks ir nedidelių augalų, grupėmis susodintų į įvairius, kambario didį atitinkančius indus.
Dideli augalai interjerą puošia pasodinti pavieniui. Jie dažniausiai yra interjero želdinių akcentai, centrai, todėl turi augti laisvai, neužgožiami kitų augalų, kad išryškėtų jų siluetas, kuris ir atspindi želdiniais paryškinamą patalpos įvaizdį.
Nusvirusiomis šakomis augalai sukuria romantiškos aplinkos nuotaiką, o glaustašakiai – tvarkingumo, klasicizmo įspūdį. Didesnėse patalpose šių augalų habitą tik paryškiname kitais, daug žemesniais lygios faktūros augalais, o mažesnėse dideli augalai auginami pavieniui.
Patalpoms didelius augalus parenkame taip, kad jiems suaugus, lapija išsidėstytų laisvai, nesiremtų į lubas ar sienas. Genėjimas čia mažai padės, nes pastoviai genimi augalai keičia išvaizdą.
Pavieniui auginamos palmės, araukarijos, citrusiniai augalai, kinrožės, fikai, sparmanijos ir kt., mažesnėse patalpose – inkstpaparčiai, mirtos, filodendrai, smidrai, difenbachijos, krotonmedžiai ir kt..
Pavieniai augalai derinami su interjerų sienų spalva, o grupėmis sodinami – pirmiausiai tarpusavyje: jie turi sudaryti menišką kompoziciją, paprastai grupuojami kontrastingą lapų spalvą ir faktūrą turintys augalai. Kompozicija dažnai papildoma svyrančiaisiais (ampeliniais) augalais. Augalų grupei susodinti reikia parinkti tinkamą indą (gėlinę), kuriame tilptų visi numatyti komponentai. Ant dugno iš rupesnio žvyro, skaldos arba vazonų šukių įrengiamas drenažas ir pripilama derlingo, augalams tinkamo žemių mišinio. Į gėlines augalai gali būti sustatomi ir su vazonais – tuomet į tarpus tarp jų priberiama plautų akmenėlių, skaldos ar tiesiog durpės, kad ilgiau išsilaikytų vazonų žemėje drėgmė ir augalų kompozicijos pagrindas atrodytų vientisesnis.
Svarbu!
– interjere gėlių kompozicijos derinamos tokiu pat principu kaip ir lauko augalai: aštresnės faktūros gėlės sodinamos greta ramios faktūros gėlių, pastarosios komponuojamos didesnėmis grupėmis. Kompozicija papildoma svyrančiaisiais (ampeliniais) augalais.
Žemaūgės interjerinės gėlės dažnai sodinamos į plokščius keraminius indus, iš jų kuriamos mini kompozicijos. Tai kaktusai ir kiti sukulentiniai augalai, sanpaulijos, kurių ir nedideliame inde galime susodinti keletą rūšių.
Svarbu!
– kompozicijos kuriamos iš kontrastingus lapus turinčių augalų, be to, lapų spalva turi skirtis nuo sienų spalvos.
Interjere labiau vertinamos dekoratyviais lapais gėlės, nes paprastai daugelis kambarinių gėlių žydi trumpai.
BIOEKOLOGINIAI KRITERIJAI
Kad gėlės sėkmingai augtų ir vystytųsi, joms reikia palankių aplinkos sąlygų. Tai pakankamas drėgmės, maisto medžiagų, oro ir šviesos kiekis, palanki augti temperatūra. Kur kas sunkiau šias sąlygas sukurti patalpoje auginamoms gėlėms, tačiau čia lengviau jas reguliuoti, nes esame mažiau priklausomi nuo gamtinės aplinkos.
Vienas svarbiausių kriterijų – šviesa. Ji į patalpas patenka nevienodai. Jei laikysime, kad per pietinį langą santykinai šviesos patenka 100%, tai per vakarinį ir rytinį langus atitinkamai jos patenka 80%, o per šiaurinį – tik 18%. Pro langą patekusi šviesa patalpoje pasiskirsto skirtingai. Tamsiausi prie pat lango esantys kampai ir labiausiai nuo lango nutolusi patalpos vieta. Čia šviesa visai nepatenka arba jos tenka tik 5-8%. Taigi patalpos, kurių langai šiaurinėje pusėje, yra tamsios. Į tai reikia atsižvelgti išdėliojant kambarinius augalus.
Daugelio kambarinių gėlių vystymuisi labai svarbu dienos ilgumas. Pagal tai gėlės skirstomos į trumpadienes, ilgadienes ir tarpinio tipo (indiferentines).
Trumpadienės gėlės kilusios iš pusiaujo zonos, kur dienos trukmė tolygi nakties trukmei: begonijos, kamelijos, chrizantemos, bugenvilijos, margeniai, karpažolės, kalankės, zigokaktusai, katlėjos ir kt.. Patekusios į ilgos dienos gamtinę juostą, jos sužydi tik dienai sutrumpėjus arba sudarius trumpos dienos sąlygas. Šios gėlės gali augti tamsesnėse patalpų vietose, ypač vasarą. Tačiau žiemą, kai Lietuvoje dienos trukmė būna tik 7-8 valandos, joms šviesos taip pat pritrūksta.
Ilgadieniams augalams daugiausiai šviesos reikia vasarą, tačiau labiausiai pavasarį ir rudenį, dar besitęsiant jų vegetacijai, o žiemą daugelis šių gėlių yra ramybėje. Tai – echmėjos, gumbinės begonijos, įvairūs gvazdikai, ratiliai, žvaigždūnės.
Daugiausiai yra tarpinio tipo gėlių, kurioms vasarą tinkamiausias ilgos dienos režimas, o žiemą jos gali augti ir trumpos dienos sąlygomis: afelandros, brovalijos, frezijos, fuksijos, ortenzijos, pelargonijos, gloksinijos, švelniosios raktažolės. Papildomo apšvietimo prireikia tik pavasarį ir rudenį.
Palankesnes aplinkos sąlygas galime sudaryti žiemos soduose, gėlių languose.
Labai svarbu parinkti ir tinkamą augalų sortimentą.
Tamsiose patalpose gali augti aukštoji aspidistra, Bunko begonija, elastinis fikas, kvapioji dracena, nuostabioji monstera, gebenės, pražangialapė viksvuolė, Štombergo chlorofitas, Tobiro lipniasėklis.
Sausose patalpose gerai augs įvairūs sukulentai, aukštoji aspidistra, juostuotoji pelargonija, kilnioji klivija, kvapioji dracena, paprastasis oleandras, karoklė zebrina ir kt..
ATSPARUMAS UŽTERŠTAM ORUI
Gyvenamuosiuose būstuose oras nėra užterštas kenksmingomis medžiagomis, dulkėmis, tačiau puošiant gėlėmis gamybines patalpas yra aktualu tinkamai parinkti gėlių sortimentą. Kur yra dulkių, geriau augs sukulentiniai augalai, aukštoji aspidistra, elastinis fikas, japoninė aukuba, juostuotoji pelargonija, nuostabioji monstera, paprastasis oleandras, Štombergo chlorofitas ir kt.Kur gausu fenolų, įvairių kitų dujų, riebalinių emulsijų junginių, gali augti sukulentiniai augalai, aspidistros, fikai, pelargonijos, monsteros, viksvuolės, lipniasėkliai, zebrinos, chlorofitai, gebenės, oleandrai, pelžiedės ir kt.
Svarbu!
– užterštame ore auga augalai storais, odiškais lapais, kuriuos dengia stora kutikula arba vaško sluoksnis;
– patalpose, kurių oras užterštas augalams kenksmingais šarminės reakcijos junginiais (NH;), geriau augs rūgščią ląstelių sulčių reakciją turintys augalai.