Gėlių agrotechnika – žemių ir jų mišinių paruošimas

Gėlių auginimas ir vystymasis labai priklauso nuo žemės, kuri paruošiama atsižvelgiant į atskirų gėlių poreikius. Dažniausiai gėlėms sudaromas lengvai praleidžiantis orą ir vandenį tam tikros reakcijos įvairių žemių mišinys. Jame turi būti pakankamai maisto medžiagų. Dauguma augalų auga neutralios reakcijos žemėje.

Durpės. Gėlės geriau auga tinkamai paruoštuose žemių mišiniuose nei durpėse, tačiau pramoninės gėlininkystės ūkiuose žemių mišinių nepakanka, jų gamyba sudėtingesnė, ilgiau trunkanti, todėl plačiai naudojamos samaninės (aukštapelkių) durpės ir kiti žemių mišinių pakaitalai – substratai.

Lietuvoje iš durpynų išgaunamos durpės skirstomos į aukštutinio ir žemutinio tipo. Žemutinio tipo durpės daugiau taikomos kompostams ir nederlingos arba sunkios dirvos struktūrai gerinti.

Gėlėms auginti gerai tinka aukštutinio tipo (samaninės) durpės, susiskaidžiusios iki 15%, turinčios 50-60% drėgmės. Iškastose iš durpynų durpėse, supiltose į kaupus, vyksta mikrobiologiniai procesai, t.y. savaiminis durpių degimas. Tokios durpės būna nuodingos, nemalonaus kvapo, supuolusios į tamsios spalvos gumulus. Šis procesas vyksta, kai durpės labai sausos ir supiltos i didelius kaupus. Todėl paprastai jos pilamos į siauras ir neaukštas krūveles, kurios nuolat perkasamos ir drėkinamos. Optimali drėgmė -50-60%. Savaiminis durpių pH – 2,6-3,6. Vadinasi, jos rūgščios. Durpės neutralizuojamos smulkia kreida, kurioje yra augalams reikalingo kalcio. Kreida su durpėmis gerai išmaišoma, krūvos perkasamos tris kartus. Norint padidinti pH vienetu, į m3 durpių reikia berti vidutiniškai 2 kg kreidos. Į paruoštas tinkamo pH durpes vėliau pridedama įvairių trąšų. Tai priklauso nuo to, kokiai kultūrai jos skirtos.

Gėlininkai mėgėjai ruošia su durpėmis kompostus. Jos sluoksniuojamos su mėšlu, laistomos srutomis ir fekalijomis, su kitais komponentais kraunamos j 1,5-2,0 m aukščio krūvas ir vasarą 2-3 kartus perkasamos, jei sausos, palaistomos vandeniu arba srutomis. Taip paruoštą durpių žemę galima naudoti po 1-2 metų. Pridėjus durpinės žemės, žemių mišiniai būna puresni. Be to, ji naudojama gėlėms sėti, daigams auginti, augalams dauginti auginiais. 1 m3 durpinės žemės sveria 0,8 t, durpių – 0,5 -0,6 t. Iš samaninių durpių gaminami ir puodeliai daigams auginti, tačiau daugeliui gėlių jie mažai tinkami. Juose auginami tik jauni daigai. Sodinant daigus į dirvą, puodelių likučius geriau pašalinti.

Velėninė žemė. Ruošiama iš velėnų, susiformavusių ganyklose arba pievose. Ji būna kur kas geresnė, kai pievoje ar ganykloje auga daug ankštinių augalų. Jei velėninė žemė ruošiama tiesiai dirvoje, pieva, nupjovus žolę, sulėkščiuojama ir suariama. Tada ant dirvos iškratomas mėšlas (60-80 t/ha), išbarstoma kalkės (5-8 t/ha), superfosfatas (500 kg/ha) ir kalimagnezija (300 kg/ha). Dirva vėl apariama 10-15 cm gyliu, o viršutinis 6-8 cm žemės sluoksnis sustumiamas į 1,0-1,5 m pločio ir 1,5-2,0 m aukščio krūvas. Vėliau krūvos 2-3 kartus perkasamos. Žemė būna tinkama naudoti po dvejų metų. Iš 10 m2 ploto gaunama 1-1,5 m3 žemės. Šitaip velėninė žemę gali ruošti ūkininkai arba gėlininkystės ūkiai, kuriems jos reikia daug. Gėlininkams mėgėjams labiau tinka kitas būdas. Pieva arba ganykla suariama: lengvesnei žemei paruošti 8 cm, sunkesnei -12 cm gyliu. Tai paprastai atliekama liepos mėnesį, mat tuo metu dirvoje lieka didžiausia augalų liekanų masė (stiebai, šaknys, lapai), be to, augalų liekanos iki žiemos pradeda irti. Suartos dirvos velėnos supjaustomos gabalais ir kraunamos žole žemyn pakaitomis su mėšlu j 2 m pločio ir 1,5 m aukščio krūvas. Per metus krūvos 2-3 kartus perkasamos ir palaistomos vandeniu arba galvijų mėšlo srutomis. Velėninė žemė tinkama naudoti po 1-2 metų. 1 m3 sunkios velėninės žemės sveria 1,5 t, lengvesnės – 1,2 t.

Lapinė žemė. Ruošiama iš sugrėbtų rudenį arba pavasarį medžių ir krūmų lapų. Tinkamiausi yra plačialapių medžių – liepų, klevų, lazdynų – lapai. Jie kraunami į neaukštas krūveles. Kitais metais jos perkasamos ir palaistomos. Žemė būna tinkama naudoti po 2-3 metų. Tokioje žemėje gausu humuso, todėl mišiniams ji suteikia rišlumą ir purumą.

Gerai perpuvusioje lapinėje žemėje lapų likučių nesimato, tačiau ji vis vien persijojama per smulkius sietus. Persijota žemė naudojama smulkioms (begonijų, lobelijų, gloksinijų) sėkloms sėti ir daigams pikuoti. 1 m3 lapinės žemės sveria 0,5-0,8 t.

Mėšlinė žemė. Ruošiama iš šviežio gyvulių mėšlo. Gerai tinka visoks mėšlas, tačiau skiriasi jo susiskaidymo periodas. Mėšlas kraunamas į krūvas, kurios per vasarą 2-3 kartus perkasamos. Susluoksniavus mėšlą su durpėmis, gaunama kompostinė mėšlo ir durpių žemė. Iš šviežio mėšlo paruošta žemė tinka naudoti po 3 metų. Ji lengva, puri ir trąši, žemių mišiniuose pagerina maistingumą. 1 m3 sveria 0,7-0,9 t.

Kompostinė žemė. Dar vadinama pūdiniu. Būdinga individualiam ūkiui, nes ten dažniausiai nušienauta vejų žolė, įvairios piktžolės sumetamos į krūvas. Jos 2-3 metus pūdomos, kasmet 1-2 kartus perkasamos. Į pūdinį galima įmaišyti ir medžio pelenų arba kreidos, tuomet sumažėja jo rūgštingumas ir pagerėja maistingumas. 1 m3 pūdinio sveria 0,6-0,8 t.

Smėlis. Rupesnis smėlis tinka drenažui vazonuose padaryti, persijotas, smulkesnis – žemių mišiniams sudaryti ir augalams dauginti auginiais.

Kambarinėms gėlėms auginti vis plačiau naudojami kiti substratai ir medžiagos, sudarančios komponentines substratų dalis. Tai tvenkinių dumblas (sapropelis), medžių žievė, pjuvenos, šiaudai, vermikulitas, perlitas, keramzitas, skalda, mineralinė vata. Kiekvieną šių medžiagų reikia specialiai paruošti – kompostuoti, kol jos susiskaido iki organinių liekanų, papildomai pridėti maisto medžiagų, sterilizuoti ir t.t.

Svarbu!

augalams auginti žemių mišinys tinkamiausias, kai jame yra 20% organinių medžiagų, žemės suspaustos ne daugiau kaip 0,6 g/cm3 (I-ame litre – 600 g sausos dirvos), vandens prateka-mumas – 5-7 mm/sek. ir drėgmės imlumas – ne mažiau kaip 90%;

prieš sudarant žemių mišinius, žemė didesnėms gėlėms su stambiomis šaknimis persijojama per sietą, kurio akutės 2-3 cm dydžio, mažesnėms užtenka persijoti per sietą su 0,5-1,0 cm, sėkloms sėti bei smulkiems daigams pikuoti su 2-3 mm dydžio akutėmis.

Žemių mišiniai būna sunkūs, vidutinio sunkumo ir lengvi, Velėninė žemė yra pagrindas sunkiems žemių mišiniams sudaryti, o lapinė ir mėšlinė – lengviems.

Sunkiam žemių mišiniui paruošti imamos trys dalys velėninės žemės, dalis lapinės arba mėšlinės žemės ir dalis smėlio.

Vidutinio sunkumo žemių mišiniui – dvi dalys velėninės, dvi dalys lapinės, mėšlinės arba durpinės žemės ir dalis smėlio.

Lengvam žemių mišiniui – dalis velėninės, trys dalys lapinės, mėšlinės arba durpinės žemės ir dalis smėlio.

Į žemių mišinius dedama ilgai veikiančių trąšų, džiovinto ir susmulkinto galvijų arba arklių mėšlo.

Taip pat skaitykite: