Gėlių auginimas lauke ir jų priežiūra

gėlių auginimas
gėlių auginimas

Gėlių auginimas lauke ir jų priežiūra

Svarbiausia sąlyga gėlėms augti yra tinkama ir laiku atlieka­ma priežiūra. Pagrindiniai gėlių auginimo ir priežiūros darbai lau­ke yra tokie: dirvos dirbimas, gėlių sodinimas, gėlių atsodinimas, laistymas, tręšimas, dirvos purenimas ir ravėjimas.

Dirvos dirbimas. Gėlės reikalauja iš dirvos lengvai įsisavinamų maisto medžiagų ir pakankamai drėgmės.

Tačiau ne visos dirvos joms yra tinkamos. Lengvose smėlio dir­vose gėlės neranda pakankamai nei maisto medžiagų, nei drėg­mės. Tokiose dirvose organinės medžiagos greitai supūva ir virsta mineraliniais junginiais, kurie, stipresniam lietui palijus, greitai ištirpsta ir išsiplauna į gilesnius sluoksnius, kur gėlių šaknys jų nebepajėgia pasiekti. Todėl lengvos smėlio dirvos be atitinkamo pagerinimo gėlėms netinka. Sunkieji moliai gėlėms irgi netinka, nes tokiose dirvose dėl oro stokos organinės trąšos lėtai pūva. Trūkstant dirvoje oro, vei­kia žalingos anaerobinės bakterijos, kurios maisto medžiagas pa­verčia gėlėms neprieinamais junginiais.

Gėlėms geriausiai tinka priesmėlių, priemolių ir lengvųjų molių dirvos.

Priesmėlių dirvos pavasarį greičiau išdžiūsta ir įšyla. Nors. priesmėliai nedaug turi maisto medžiagų, bet, duodant pakanka­mai perpuvusio mėšlo, jų savybės pagerėja, ypač drėgmės palai­kymo atžvilgiu.

Priemolių ir lengvųjų molių dirvos turį pakankamai maisto ir drėgmės. Be to, juose lengviau galima sudaryti ir palaikyti trupi­ninę struktūrą. Todėl priemolių ir lengvųjų molių dirvos gėlėms auginti yra tinkamiausios.

Gėlės nemėgsta šlapių dirvų, todėl joms skirtą dirvą reikia nu­sausinti, gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 1,5 m nuo dirvos paviršiaus.

Dirvos reakcija taip pat labai svarbi sąlyga gėlėms augti ir vystytis. Dauguma gėlių reikalauja neutralios reakcijos. Silpnai rūgščią reakciją pakelia, petunijos, saulutės, vilkdalgiai. Rūgšti dirvos reakcija ir struktūra taisoma, dirvą kalkinant, tręšiant or­ganinėmis ti ąsomis ir intensyviai dirbant.

Dirvos dirbimu sudaromos palankiausios sąlygos drėgmei, orui,, maisto medžiagoms susikaupti ir trupininei struktūrai susidaryti. Tokios sąlygos susidarys tada, kai visas dirbamasis sluoksnis bus sutrupintas ir supurentas. Jame negali būti nei stambių grumstų, nei dulkių. Tokioje dirvoje ne tik gėlių šaknys laisvai augs ir skleisis visomis kryptimis, bet jos ten ras pakankamai drėgmės, šilumos, oro ir maisto medžiagų.

Dirva dirbama mažuose plotuose, apverčiant žemę kastuvu, o dideliuose — plūgais.

Dirva apverčiama rudenį. Vienametėms gėlėms apvertimo gy­lis— 18—20 cm, o daugiametėms — 20—50 cm. Apverčiant dirvą,, dažniausiai krečiamas iš inspektų išimtas mėšlas arba pūdinys,, kurie įterpiami 10—20 cm gyliu.

Pavasarį dideliuose plotuose, kai tik pradžiūsta dirva, akėja­ma įstrižai arimo vagų. Akėčiomis sunaikinamos išdygusios pikt­žolės ir suardoma susidariusi pluta. Mažuose plotuose, kur ne­galima akėti, dirva purenama geležiniu grėbliu.

Po lietingo rudens, nešaltos žiemos, šlapio pavasario dirva būna tiek supuolusi, kad pavasarį ją reikia arti ar perkasti kastuvu. Pa­vasarį ariama arba kasama negiliai — 12—15 cm gyliu, po to akė­jama ir išlyginama geležiniu grėbliu. Gėlės sėjamos arba sodina- . mos į šviežiai supurentą, drėgną dirvą.

Gėlių sodinimas. Kai pavasarį vienamečių gėlių daigai paūgėja ir praeina šalnų pavojus, jie sodinami į nuolatinę vietą. Smailiuo­ju smaigelio galu padaroma duobutė ir į ją įleidžiamas daigas taip, kad jo šaknys nebūtų užsirietusios į viršų. Daigai iš inspekto ar kilos vielos išraunami su žeme. Kai raunant žemė nuo šaknų nu-kratoma, su ja kartu nubyra ir smulkiosios daigo šaknelės, tokie daigai sunkiau prigyja. Kad žemė ant šaknelių geriau laikytųsi, prieš raunant reikia daigus gerai palaistyti.

Tokiu pat būdu sodinami ir dvimečių gėlių daigai, tik juos ga­lima sodinti labai anksti pavasarį, nes nebijo šalnų. Dvimetės gė­lės sodinamos ir rudenį.

Daugiametės gėlės (seni kerai) persodinamos ramybės būklėje. Sodinant keras dalijamas į 3—4 dalis. Pavasarį žydinčios daugia­metės  gėlės  persodinamos rudenį, o žydinčios rudenį — pavasarį. Jauni daugiamečių gėlių daigai, išauginti iš sėklų, taip pat so­dinami rudenį ir pavasarį.

Daugiametės gėlės vienoje vietoje gerai auga 3—4 metus. Pasodintas gėles reikia tuojau gausiai palaistyti. Gėlių  atsodinimas.  Iš  pasodintų į nuolatinę vietą vienamečių gėlių  daigų   (klomboje,  lysvelėje)   visada atsiranda neprigijusių, ‘ kurmių išraustų, nulaužtų ir šiaip silpnai augančių. Tokius daigus reikia pakeisti naujais — atsodinti.

Atsodinimui visada reikia užauginti bent 30% daigų daugiau, negu jų buvo užplanuota.

Laistymas. Karščių metu lauke augančios gėlės laistomos kas­dien rytą ir vakare. Laistymas dieną dažniausiai jokios naudos gė­lėms neatneša, nes vanduo, patekęs ant įkaitusios dirvos pavir­šiaus, dar gėlių šaknų nepasiekęs, išgaruoja.

Laistyti reikia tiek, kad dirva vandens prisigertų pakankamai, nes kitaip viršutinis žemės sluoksnis bus drėgnas, o apatinis sausas. Mažai laistomos gėlės silpniau auga, žydi smulkesniais žiedais ir greičiau peržydi. Dėl nepakankamo laistymo labiausiai nukenčia vienametės, dvimetės ir daugiametės gėlės, turinčios silpnas, dir­vos paviršiuje pasiskleidusias šaknis. Daugiametės gėlės, turinčios ilgas,   giliai  dirvoje   esančias  šaknis,   laistymo  trūkumą mažiau

pajaučia.

Laistymui naudojami laistytuvai, šliaukos arba specialios laisty­mui mašinos.

Drėgmės sukaupimui ir jos palaikymui naudinga dirvą mul-čiuoti (daigyne). Mulčiuotoje dirvoje išgaruoja mažiau vandens, dirvos paviršiuje nesusidaro plutelė, mikroorganizmai esti veik­lesni, neauga piktžolės. Tam tikslui galima naudoti durpes, iš inspektų išimtą mėšlą, apipuvusius smulkiai supiaustytus šiaudus ir apipuvusias medžių piuvenas. Mulčiuojama medžiaga pasklei­džiama dirvos paviršiuje 5—8 cm sluoksniu. Gėlynuose mulčiuota dirva neestetiškai atrodo.

Dirvos purenimas ir ravėjimas. Sunkesnėse dirvose po lietaus arba palaisčius susidaro plutelė. Plutelei susidarius, dirva greičiau džiūsta ir sunkiau į ją patenka oras. Todėl dirvos paviršių reikia supurenti rankiniu arba arkliniu planetų, kauptuku. Tarpuose tarp kiliminių gėlių purenama katpėdėmis, tripirščiais arba penkia-pirščiais purentuvėliais. Purenant kartu naikinamos ir piktžolės. Jos lengvai sunaikina mos, ypač vienametės, minėtais įrankiais arba išraunamos ranko­mis su visomis šaknimis. Įrankiai yra efektyvesni tik tada, kai jie panaudojami, piktžolėms pasirodžius.

Ravėjimų skaičius priklauso nuo piktžolių kiekio. Ravėti nau­dingiau sausoje dirvoje, nes tuo atveju nurautos piktžolės grei­čiau žūva.

Taip pat skaitykite: