Gėlių Tręšimas

Yra keturi tręšimo būdai: pagrindinis, priešsėjinis, į duobutes ir papildomasis.

Pagrindinis tręšimas. Pagrindiniu tręšimu vadinamas toks trę­šimas, kai trąšos duodamos gėlėms iš anksto, iš rudens arba anksti pavasarį. Pagrindiniam, tręšimui naudojamos organinės ir minera­linės trąšos. Rudenį ruošiant dirvą, vienametėms gėlėms duodama į 1 m² organinių trąšų: 2—3 kg supuvusio mėšlo ir mineralinių trą­šų: 6 g kalio chlorido ir 15 g superfosfato.

Daugiametės lauke augančios gėlės taip pat tręšiamos rudenį, duodant 1 m² dirvos 3—4 kg organinių trąšų ir 10 g kalio chlorido bei 15 g superfosfato.

Trąšos į dirvą įterpiamos plūgu arba kastuvu.

Priešsėjinis tręšimas. Prieš sėją arba prieš sodinant daigus pava­sarį, papildomai duodama lengvai tirpstančių ir gėlėms prieinamųtrąšų. Vidutinė trąšų norma vienam kvadratiniam metrui dirvos yra tokia: amonio salietros —10 g; kalio druskos — 8 g; super­fosfato — 15 g.

Trąšos į dirvą įterpiamos grėbliu arba akėčiomis 3—7 cm gyliu.

Priešsėjinis tręšimo būdas yra naudingas tuo, kad gėlių daigai, kurie turi dar neišvystytą šaknų sistemą, čia pat paviršiuje randa maisto medžiagų.

Tręšimas į duobutes. Sodinant jurginus, rožes ir kitas daugia­metes gėles, trąšos išberiamos į padarytas sodinimui duobutes. Tai vienintelis tręšimas arti gėlės šaknų. Taip tręšiant gėlės geriau iš­naudoja trąšas, mažiau jų reikia, ir gaunamas tas pats efektas. Trę­šiama organinėmis (supuvusiu mėšlu, pūdiniu, srutomis) ir mine­ralinėmis trąšomis, vartojant du kartus mažesnes dozes, negu pakrikam tręšimui. Duobutėje trąšos sumaišomos su žeme.

Papildomasis tręšimas. Daugiausia maisto medžiagų gėlėms rei­kia tuo laikotarpiu, kai jos sparčiausiai auga (krūmojimasis, žiedų pumpurų susidarymas, pasiruošimas žydėjimui).

Kad trąšos greičiau pasiektų gėlių šaknis, reikia, jog dirva būtų supurenta ir drėgna. Vidutinė tręšimo norma vienam kvadratiniam metrui yra tokia: amonio salietros — 15—20 g; amonio sulfato — 20—25 g; kalio druskos —10—15 g; superfosfato — 20—30 g.

Jei žemė sausa, papildomai tręšti galima skystomis trąšomis — srutomis arba mineralinių trąšų tirpalais.