Gėlių tręšimas

Trąšos ir tręšimas

Gėlėms tręšti naudojamos organinės ir mineralinės trąšos. Jos teikia gėlėms reikiamas maisto medžiagas ir pagerina dirvos bei žemės mišinių fizines, chemines ir biologines savybes.

Organinės trąšos

Prie jų priklauso mėšlas, srutos, paukščių išmatos, fekalijos, ragų drožlės, kraujamilčiai ir kaulamilčiai.

Mėšlas. Tręšiamus mėšlu gėlynus reikia tręšti tik perpuvusiu mėšlu, nes dauguma gėlių šviežio mėšlo nepakenčia, dažniausiai suserga ir žūva.

Gėlynams tręšti tinka Inspektuose vienu sezoną pabuvęs arba ilgesnį laiką mėšlidėje palaikytas mėšlas. Gėlynai tręšiami rudenj arba pavasari, mėšlą negiliai užariant arba apkasant, kastuvu,

Srutos — greitai veikianti skysta organinė trąša. Ji tinka papil­domajam gėlių tręšimui. Prieš tręšimą-laistymą srutos praskiedžia­mos vandeniu 4—5 kartus. Srutomis gėles reikia laistyti ūkanoto­mis dienomis arba, dar geriau, lietui lyjant, kad mažiau išgaruotų amoniakinio azoto. Kadangi srutose fosforo beveik nėra, tai, prieš laistant, jose reikia ištirpinti dar apie 2% superfosfato.

Srutoms rinkti prie tvartų bei mėšlidžių reikia įrengti šulinius iš nelaidžios vandeniui medžiagos sandariais dangčiais.

Paukščių išmatos — viena iš trąšų, kurioje yra daugiausia mais­to elementų. Todėl, renkant paukščių išmatas, gaunami žymūs pa­pildomieji trąšų rezervai.

Paukščių išmatose esančios maisto medžiagos vandenyje leng­vai tirpsta ir dėl to greit veikia. Kad nesusidarytų azoto nuostolių, šviežios paukščių išmatos maišomos su smulkiomis durpėmis san­tykiu 1:1. Tokiu būdu amoniakas apsaugomas nuo išgaravimo, Paukščių išmatos laikomos sausai, nestoru Sluoksniu, kad nekaistų. Prieš tręšiant supuolę paukščių išmatų gabalai susmulkinami.

Fekalijos — vertinga trąša. Jose yra 0,5—0,9% azoto, 0,2—0,5% fosforo, 0,1—0,3% kalio. Kad fekalijas būtų patogiau naudoti, jos kompostuojamos krūvose su paprasta daržo žeme arba durpėmis. Taip paruoštos fekalijos dedamos į žemių mišinius arba išraugintos statinėse naudojamos papildomajam tręšimui. Laistant raugintos fekalijos 6 kartus atskiedžiamos vandeniu.

Ragų drožlės. Vertinga, daugiausia šiltnaminėms-kambarinėms gėlėms naudojama trąša. Jose yra 12% azoto ir 1—2% fosforo rūgšties. Ragų drožlės yra ne taip greit veikianti trąša, todėl ji maišoma į žemės mišinius, kurie paruošiami 1—2 mėnesius prieš sodinant gėles. Į vieną kilogramą žemės mišinio dedama 3—4 g ragų drožlių. Ragų drožlės yra šukų bei sagų fabrikų atlieka.

Ragų miltus gėlės greičiau įsisavina, kaip ragų drožles. Juose yra 13—15% azoto. Į vieną kilogramą žemės mišinio dedama 1.5—3 g ragų miltų. Ragų miltais galima tręšti ir lauke auginamas gėles. lai atliekama pavasarį, prieš sodinant daigus. Į vieną kvad­ratinį metrą žemės primaišoma 50—70 g ragų miltų.

Kraujamilčiai (skerdyklų pramonės atliekos) — azotinė, ilgai veikianti trąša. Juose yra 11—-13% azoto, 0,1—1% fosforo. Krau­jamilčiai naudojami šiltnaminėms-kambarinėms ir lauke augina­moms gėlėms tręšti. Į 30 kg žemės mišinio dedama 400 g kraujamilčių. Žemės mišiniai su kraujamilčiais paruošiami 1—2 mėne­sius, prieš sodinant gėles.

Lauke auginamoms, gėlėms dirva tręšiama, prieš sodinant dai­gus. Į vieną kvadratinį metrą žemės beriama 25—30 g kraujamil-čių, kuriuos galima naudoti ir tirpalo pavidalų. Tam tikslui imama 100 litrų šilto vandens, kuriame ištirpinamą 300 g kraujamilčių. Gautu tirpalu laistomos gėlės. Kaulamllčlai     turinti   d.mg   fosforo   trąša,   Juose   yra   20 24% fosforo ir 3   5% azoto,

Kaulamilčiai naudojami šiltnaminėms-kambarinėms Ir lauke auginamoms gėlėms tręšti.