Žydėjimo paspartinimas (varymas)

Žydėjimo paspartinimas — gėlių privertimas žydėti neįprastu joms laiku.

Daugumai gėlių geriausias žydėjimui paspartinti sąlygas ga­lima sudaryti tik šiltnamiuose. Tačiau kai kurių gėlių, kaip pa­kalnučių, tulpių, narcizų, hiacintų, žydėjimą paspartinti galima ir kambario sąlygose, jei tik jame yra pakankamai šilumos (18—20°) ir drėgmės (75—80%).

Paspartintam žydėjimui gėles reikia paruošti iš anksto. Tam tikslui parenkamos ankstyvosios gėlių veislės, turinčios trumpą ramybės laikotaipj.

Gėlių ramybės laikotarpį galima dirbtinai sutrumpinti, jas pa­saldant, padžiovinant ir panaudojant šiltas vonias.

Vykstant žydėjimo paspartinimo procesui, gėlėms kenksmingi skersvėjai ir temperatūros svyravimai. Gėlių laistymui reikia naudoti drungną (25—30°) vandenį. Laistant svogūnines gėles, rei­kia saugoti, kad vanduo nepatektų ant svogūno viršaus, lapų ir stiebo. Purkšti galima tik alyvas ir kitus sumedėjusius augalus, kol jie dar nežydi.

Alyva. Paspartintam žydėjimui tinka trejų metų kultūrinės alyvos, turinčios daug žiedinių pumpurų. Rugpiūčio mėnesį alyvų krūmeliai (nuplautomis šakutėmis iki 4—6 pumpuro) sodinami 20—30 cm skersmens vazonuose į molingos veiėninės, mėšlinės žemės ir smėlio mišinį. Pasodintos alyvos, kol prigyja, laikomos pavėsyje; vėliau vazonai įkasami į žemę saulėtoje vietoje ir pri­reikus rytą bei vakare palaistomi. Lauke alyvos laikomos, kol numeta lapus ir oro temperatūra nukrinta iki —5°. Vėliau jos su­nešamos į rūsį arba šiaip kokią nors 3—4° temperatūros turinčią patalpą.

Gruodžio—sausio mėnesiais alyvos sunešamos į 15—16° tem­peratūros turintį šiltnamį arba kambarį, statomos į tamsesnę vie­tą ir laikomos apie 2 savaites. Vėliau temperatūra didinama iki 22—25°. Alyvų paspartintas žydėjimas priklauso nuo temperatū­ros ir drėgmės. Todėl šiltnamį arba kambarį, kuriame yra paspar­tintam žydėjimui ruošiamos alyvos, reikia gerai apšildyti, alyvas kelis kartus per dieną purkšti ir gausiai laistyti. Išaugusius jaunus ūglius be žiedų reikia tuojau pašalinti.

Kai žiedų kekės pakankamai išsivysto, šiltnamio arba kambario temperatūra mažinama iki 16°, alyvos pastatomos šviesesnėje vie­toje ir nebepurkščiamos.

Aukštesnėje temperatūroje alyvos žydi po 20—25 dienų. Peržydėjusias alyvas pavasarį reikia persodinti į lauką 2—3 metams poilsiui. Paskui jas galima vėl panaudoti paspartin­tam žydėj imui.

Tinkamiausios paspartintam žydėjimui yra šios alyvų veislės: „M adame Lemoin e”— balta; ,,M arija Legr e”— bal­ta; „M ichel Buchne r”— alyvinė ir ,,K o n g o”— tamsiai pur­purinė.

Hiacintas. Kad hiacintai žydėtų Naujiesiems metams, visiškai subrendę jų svogūnai sodinami rugpiūčio—rugsėjo mėnesiais po vieną svogūną 9—10 cm skersmens vazonėliuose į trąšią, purią, seną, smėlingą kompostinę arba daržo žemę. Svogūnai į žemę įki­šami iki suplonėjimo vietos (maždaug trečdalis svogūno).

Paruošti vazonėliai prikasami lauke į žemę. Tam tikslui sau­soje vietoje reikia paruošti 1,5 m pločio ir atitinkamo ilgio lysvę. Žemė iš lysvės kastuvo gyliu išmetama į abu šonus, vazonėliai sustatomi vienas prie kito. Ant vazonėlių viršaus užmetamas 12—15 cm storio žemės sluoksnis. Pradėjus stipriau šalti, priden­giama medžių lapais arba eglišakėmis.

Šis įkasimo būdas ypač tinka ankstyvoms hiacintų rūšims. Taip įkasti hiacintai gerai įsišaknija, o prireikus vazonėlius visada ga­lima išimti.

Galima vazonėlius su hiacintais laikyti ir rūsyje arba kitoje pa­talpoje, kurioje esti 4—6° šilumos. Sustatyti vazonėliai apipilami 8—10 cm storio drėgno smėlio sluoksniu. Kad pelės nesuėstų svogūnų, reikia ant vazonų viršaus (kol dar neapipilti smėliu) padėti terpentine pamirkytos vatos gabalėlių.

Kad hiacintai žydėtų vėliau, svogūnus galima sodinti spalio—lapkričio mėnesiais.

Ankstyvieji hiacintai paspartintam žydėjimui iškasami ir į kam­barį arba šiltnamį sunešami lapkričio mėnesį. Vazonėliai su išlin­dusiais iš žemės daigais (5—6 cm aukščio) statomi tamsioje vietoje, esant 20° temperatūros. Kas trečia diena temperatūra 2° keliama, kol pasiekia 30°. Pradėjus skleistis žiedų pumpurams, hiacintai statomi šviesioje vietoje.

Vėlyvosios hiacintų veislės sodinamos spalio pabaigoje. Vėlyvosios hiacintų veislės (pavasario laikotarpiui) paspartin­tam žydėjimui ruošiamos vasario—kovo mėnesiais.

Per visą paspartinto žydėjimo laiką hiacintus reikia saugoti, kad laistant nepatektų vandens ant lapų ir stiebo (laistyti tik pačią žemę).

Peržydėję hiacintai paspartintam žydėjimui sekantiems metams nebetinka, todėl juos reikia išsodinti į lauką.

Pakalnutė (konvalija). Paspartintam žydėjimui gali būti panau­dota paprastoji miškinė pakalnutė (Convallaiia majalis). Tam tiks­lui rudenį ji pergabenama iš miško ir sodinama lysvėje į trąšią purią dirvą. Po trejų metų tokių pakalnučių žydėjimą jau galima paspartinti. Rudenį jos iš lysvės iškasamos ir skirstomos: storais buka viršūne pumpurais pakalnutės tinka paspartintam žydėjimui, O plonais smailei viršūne pumpurais .sodinamos algai i dirvą. Tinkamos pakalnutės surišamos į pundelius ir apkasamos žemė­mis lauke. Spalio pabaigoje jos sodinamos į trąšią lengvesnę že­mę dėžutėse arba vazonėliuose. Norint ilgesnį laiką turėti žydin­čių pakalnučių, reikia jas sodinti kas 10—15 dienų. Kad paspar­tintai geriau žydėtų, prieš sodinimą pakalnutes reikia pasaldyti — 3—4° temperatūroje arba palaikyti 12—16 valandų šiltame 22—35° temperatūros vandenyje. Į vandenį pakalnutės įkišamos šaknimis aukštyn taip, kad šaknys nesiektų vandens.

Pasodintos pakalnutės dėžutėse arba vazonuose apdedamos sa­manomis ir 8—12 dienų laikomos tamsioje vietoje 25—30° tempe­ratūroje. Samanos kasdien apipurkščiamos.

Išaugus daigams iki 5—7 cm aukščio, samanos nuimamos ir vazonėliai pastatomi šviesioje, tačiau saulės nekepinamoje vietoje. Žydinčios pakalnutės laikomos 10—12° temperatūroje.

Paspartintam žydėjimui panaudotos pakalnutės sekančiais me­tais tam pačiam tikslui nebetinka, jas reikia išsodinti atgal į lys­ves poilsiui.

Tulpė. Paspartintam žydėjimui tinka gerai subrendę, dideli ankstyvųjų veislių svogūnai, kurie po 3 sodinami rugpiūčio—rug­sėjo mėnesiais į 11 cm skersmens vazonėlius. Žemių mišinys pa­ruošiamas lygiomis dalimis iš velėninės, mėšlinės žemės ir smėlio. Svogūnas įkišamas į žemę taip, kad vienas jo trečdalis liktų žemės paviršiuje.

Vazonėliai su pasodintais svogūnais statomi rūsyje į dėžutes ir apipilami 5—7 cm storio drėgno smėlio sluoksniu. Svogūnams įsi­šaknijus ir daigams pradėjus augti (maždaug po 2—2,5 mėnesio), vazonėliai pastatomi į tamsią, šiltą (18—20° temperatūros) vietą. Po 10—12 dienų tulpės statomos šviesion vieton.

Ankstyvam paspartintam žydėjimui tinka šios tulpių veislės: Erillant Star — raudona; Proserpina — raudonai roži­nė; Du c va n Tholl — geltona su raudona; Gelber P r i n z — geltona.

Vėlyvesniam paspartintam žydėjimui galima panaudoti: Princ Kamavai — raudonai gelsva; Dante — raudona pilnavidurė; Maršai Niel — geltona pilnavidurė; Bartig o n — raudona.

Tokiu pat būdu galima paspartinti narcizų žydėjimą. Lelija. Paspartintam žydėjimui naudojamos šios lelijos — Lilium philippinense, L. regale, L. auratum, L. tigrinum, L. japonicum. Rugsėjo—spalio mėnesiais iškasami stambūs, sunkūs lelijų svogūnai ir sodinami vazonuose į žemės mišinį (3 dalys velėninės, 1 dalis mėšlinės arba lapinės žemės ir 1 dalis smėlio). Svogūnai į žemę sodinami giliai.

Vazonai su pasodintomis lelijomis laikomi rūsyje 7—10° tem­peratūroje. Gruodžio pabaigoje vazonai sunešami į kambarį arba šiltnamį. Kai daigai išauga 12—15 cm aukščio, patalpos temperatū­ra keliama iki 15°. Laistoma saikiai. Kai atsiranda žiedų pumpurai, temperatūra keliama Iki 20°, žydinčios lelijos laikomos žemoje temperatūroje (6-8°), Kad dulkinės nesuteptų žiedų, patartina jas pašalinti.

Prieš žydėjimą, 2 kartus per savaitę, lelijas reikia patręšti amo­nio salietra (1 g salietros 1 1 vandens)