GUMBINĖ BĖGONIJA (BEGONIA TUBERHYBRIDA)
Begoninių (Begoniaceae) šeimos. Savaime auga Pietų Amerikoje (Peru, Bolivijoje). Klimatas ten pastoviai drėgnas su nedideliais (nuo 7-10 iki 20 °C) temperatūros svyravimais. Mūsų klimato sąlygomis ji ypač gerai auga ir gausiai žydi rudenį, net žemoje (5-10′°C) temperatūroje. Vasarą per karščius ir sausras auga blogiau.
Gumbinių begonijų esti stambiažiedžių, smulkiažicdžių ir svyrančiųjų (žemyn nusvirusiais stiebais).
Stambiažiedė (Begonia tuberhybrida gigantea) – 15-35 cm aukščio. Žiedai dideli, 10-20 cm skersmens, įvairiaspalviai, tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai, pilnaviduriai. Tuščiaviduriai paprastai būna piesteliniai, o pusiau pilnaviduriai ir pilnaviduriai – kuokeliniai žiedai. Pilnaviduriai žiedai yra labai sunkūs ir dažnai po didesnio lietaus dar nenužydėję nukrenta.
Smulkiažiedė (Begonia tuberhybrida muliiflora) – panaši į stambiažiedę, tik daug mažesniais žiedais. Būna žemaūgių veislių. Tinka auginti vazonuose.
Svyrančioji (Begonia tuberhybrida pendula) – žiedai nedideli, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai. Auginama vazonuose, palangių bei balkonų dėžutėse, vazose.
Gumbinės begonijos mėgsta saulėtą, tačiau ištisą dieną saulės nekepinamą, apsaugotą nuo vėjų vietą ir pakankamai drėgną, silpnai rūgščią (pH 5) dirvą. Dirvą galima pagerinti, primaišius durpių ir perpuvusio mėšlo.
Dauginamos sėklomis, ūgliais ir gumbų dalijimu. Sėklos labai smulkios, 1 g jų būna iki 50 000. Daigios 3-4 metus. Sėjamos sausio mėnesį į vazonėlius arba lėkšteles į gerai supuvusią lapų arba durpių žemę. Daiginamos 18-20 C temperatūroje, nuolat apipurkščiant pulverizatoriurni. Daigai pikuojami 2 kartus. Žemė pikavimui paruošiama tokia pat, kaip ir sėjimui. Išpikuoti daigai laikomi saulės nekepinamoje vietoje, 15-18 °C temperatūroje. Balandžio pabaigoje daigai sodinami į inspektą, o apie birželio vidurį – į numatytą vietą lauke.
Norint patiems išsiauginti gumbinių begonijų sėklų, patartina seklojus auginti šiltnamiuose. Tam tikslui motininiai augalai (jie bus apdulkinami) atrenkami gražiausiais pilnaviduriais žiedais ir iš jų pašalinami visi kuokelinių žiedų pumpurai. Tėviniai augalai (iš jų bus imamos žiedadulkės motininiams augalams apdulkinti) parenkami pusiau pilnaviduriais žiedais ir iš jų pašalinami visi piestelinių žiedų pumpurai. Užnešus tėvinių augalų žiedadulkes ant motininių augalų žiedų piestelių, išauga sėklos, iš kurių paprastai 80-85% būna pilnavidurių.
Ūgliais gumbinės begonijos dauginamos balandžio mėnesj. Nupjauti 5 cm ilgio ūgliai sodinami į upės smėlį šiltoje vietoje. Įsišaknija per 3 savaites.
Gumbai dalijami kovo mėnesį, kai pasodinti vazonuose arba dėžutėse pradeda leisti ūglius. Išimtas iš žemės gumbas pjaustomas į keletą dalių. Svarbu, kad kiekviena atpjauta dalis turėtų 1-2 ūglius. Padarytos žaizdos apibarstomos suodžiais arba trinta medžio anglimi, apdžiovinamos, ir kiekviena atpjauta gumbo dalis sodinama į atskirus vazonėlius.
Rudenį, lapams apšalus, begonijų gumbai iškasami, apdžiovinami ir sudedami į dėžutes eilėmis su sausu smėliu ar durpėmis. Taip paruošti gumbai laikomi per žiemą 4-5°C temperatūroje. Vasario-kovo mėnesiais gumbai sodinami į dėžutes arba vazonus. Žemių mišinys paruošiamas lygiomis dalimis iš inspektinės, kompostinės, lapinės, durpinės žemės ir smėlio.
Pavasarį, praėjus šalnų pavojui, begonijos išimamos su žeme iš vazonų ar dėžučių ir sodinamos į numatytą vietą 25-30 cm atstumu ir 2-3 cm giliau, negu jos augo. Persodinimo nebijo net žydintys kerai.
Vasarą augančias gumbines begonijas naudinga keletą kartų (tik iki rugpjūčio mėnesio) palaistyti praskiestomis galvijų mėšlo srutomis (1:10) arba mineralinėmis trąšomis (30 g kibirui vandens) .
Gumbinės begonijos tinka auginti gėlynuose, ant palangių, balkonuose, kapinėse ir vazonuose.