Jacintai,

lelijinių šeimos svogūninės gėlės. Stiebas stačias su 5—12 linijiškų lapų. Žiedai balti, geltoni, violetiniai, rožiniai, raudoni, mėlyni, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, susitelkę gausiažiedėse kekėse. Žydi balan­džio—gegužės mėnesį. Jacintai tinka lysve­lėms, klomboms apsodinti, skinti ir pražydinti žiemą. Žiemoja pridengti. Mėgsta saulėtą, šiltą vietą ir trąšią priesmėlio dirvą. Sodinami rugsėjo mėnesį 10—12 cm gyliu. Pavasarį, nuėmus dangą, tręšiami mineralinių trąšų mišiniu. Vienoje vietoje gali augti 3—4 metus.

Dauginami sėklomis ir svogūnėliais. Iš sėklų išauginti jacintai žydi po 6 metų. Sėklos sėjamos rugsėjo mėnesį į smėlingą lapinę arba viržinę žemę daigyne. Žiemai pridengiama medžių lapais arba smulkiais šiaudais. Sėjinukai iš daigyno išraunami trečiais arba ket­virtais metais ir sodinami į kitą vietą. I nuo­latinę vietą sodinami tik penktais metais. Ge­riausia jacintus dauginti svogūnėliais: imami sveiki, dideli svogūnai, atsargiai iki lapelių išpjaunamas dugnelis. Svogūnai sudedami (pjūviais į viršų) į dėžutes ir sausoje, gerai vėdinamoje, tamsioje, 20°C patalpoje 5—6 dienas džiovinami. Žaizdoms apdžiūvus, pa­talpos temperatūra keliama iki 35° C. Per 35—45 dienas išpjauto dugnelio vietoje išau­ga žirnio dydžio svogūnėliai. Tada patalpa apšviečiama ir drėkinama (laistomos grin­dys), kad drėgmė būtų 80%. Spalio mėnesį motininiai svogūnai kartu su visais svogūnė­liais sodinami į daigynus „aukštyn kojomis”. Žiemai pridengiami lapais arba eglišakėmis. Daigyne laikomi 2 metus. Trečiąją vasarą svogūnai iškasami, svogūnėliai nuo jų atski­riami, apdžiovinami ir vėl sodinami į daigynus kas 15 cm. Čia auginami iki žydėjimo.