Kaktusai

Kaktusai
Kaktusai

Kaktusai

Sukulentų tarpe žymiausi yra kaktusai. Visi kaktusai priklauso kaktusinių (Caclaceae) šeimai. Jie daugiausia paplitę Meksikoje ir Pielų Afrikoje. Kaktusų stiebai mėsingi, labai originalios for­mos: rutuliški, kolonos pavidalo, ežiški, kandeliabriški ir lapiški. Jie neturi lapų (išskiriant peireskiją), o yra apaugę adatos pavi­dalo dygliais, kurie ir yra ne kas kita, kaip pasikeitę lapai. Lapų isimiliacijos funkciją atlieka žali stiebai.

Kaktusų žiedai esti ant stiebo po vieną arba sutelkti grupėmis. Žiedai labai gražūs, įvairaus dydžio, balti, geltoni, rožiniai, rau­doni ir violetiniai, neretai maloniai kvepia. Savo tėvynėje kai kurie kaktusai išauga iki 20 m aukščio ir 1 m storio (Cereus giganteus). Daugybės kaktusų vaisiai yra valgomi. Kai kurie, ypač ne­turintieji dyglių kaktusai (opuncijos), naudojami pašarui.

Pas mus kaktusai auginami šiltnamiuose ir kambariuose, kaip originalūs dekoratyviniai augalai.

Kaktusai veisiami sėklomis, stiebiniais ūgliais „vaikučiais“ ir skiepijimu. Sėklos sėjamos kovo—balandžio mėnesiais į smulkią, smėlingą žemę lėkštėse arba vazonėliuose, kuriuose įruoštas geras drenažas iš vazono šukių, stambaus upės smėlio ir medžio anglių.

Smulkios kaktusų sėklos žeme pridengti nereikia. Daiginama dauginimo dėžėje, 25—30° temperatūroje. Kai pasirodo daigai, lėkštės arba vazonėliai pernešami į šviesią, tačiau saulės nekepi­namą vietą. Daigai pikuojami, kai pradeda augti dygliai. Pikuoja­ma mediniu pincetu ir smaigeliu. Žemės nuo šaknelių nukratyti negalima. Pikuojama 2 kartus per vasarą. Išpikuoti daigai statomi į pusiau užpavėsintą vietą ir pirmą dieną nelaistomi.

Stiebiniais ūgliais kaktusai veisiami pavasarį arba vasaros pra­džioje. Tam tikslui tinka viršūniniai ūgliai. Jie nupjaunami aštriu peiliu. Motininio kaktuso žaizdos apibarstomos medžio anglies milteliais ir apdžiovinamos saulėje. Nuplautos stiebų viršūnės 5—7 dienas laikomos sausoje patalpoje, kol žaizdos apdžiūsta ir apsitraukia skaidria plėvele. Po to ūgliai sodinami Į upės smėlį 1 cm gyliu ir, kad neišvirstų, pririšami prie kuoliukų.

Kaktusus galima, veisti ir „vaikučiais“, kurie nuo motininio augalo atskiriami ir sodinami į atskirus vazonėlius pavasarį. Žemė drėkinama retai ir saikingai. Vazonėliai pridengiami stiklais. Vė­liau nuo įsišaknijusių „vaikučių“ stiklai nuimami.

Kaktusai skiepijami birželio—liepos mėnesiais. Šis veisimo bū­das naudojamas, norint išauginti įvairių dekoratyvinių formų kaktusus, pagreitinti sėjinukų augimą bei žydėjimą ir gauti vege­tatyvinių hibridų. Skiepyti patartina ir tuos kaktusus, kurie turi silpną šaknų sistemą.

Poskiepiui imamas gerai, stipriai augantis kaktusas (Ce­reus, Echinocactus, Peireskia). Poskiepis ir įskiepis nupiaunami. Viename ir kitame įpiaunami glaudžiai sutampantieji kantai. Po   to   įskiepis   uždedamas   ant   poskiepio   taip,   kad jų centrai

sutaptų (šj darbų reikia atlikti labai greitai, kad neapdžiūtų žaiz dos). Ant įskiepio viršūnės uždedama gabaliukas valos, ir gumele arba minkštu stipriu siūlu įskiepis ir poskiepis kryžmiškai suriša mi. Surišama vazono apačioje.

Įskiepyti kaktusai apvožiami stikliniais indais ir laikomi šviesioje vietoje 20—25° temperatūroje. Negalima skiepų purkšti vau deniu. Po 8—10 dienų reikia patikrinti poskiepio ir įskiepio suau­gimą ir nuimti surišimą.

Kaktusai persodinami pavasarį, balandžio—gegužės mėnesiais. Žemių mišinys sudaromas iš 2 dalių lapinės, 1 dalies velėninės že­mės, 1 dalies smėlio, 0,4 dalies medžio anglių ir 0,8 dalies seniai gesintų kalkių. Persodinama kas 3—4 metai.

Kaktusai gerai žiemoja 9—14° temperatūroje. Laistomi drung­nu vandeniu vieną kartą per savaitę. Laistant reikia saugoti, kad vanduo nepatektų ant stiebo.

Vasarą kaktusai laistomi kas antra diena ir 2—3 kartus per mėnesį purškiami lietaus vandeniu. Karščių metu užpavėsinami (ypač nuo tiesioginių saulės spindulių nukenčia filokaktusai). Be to, vasarą kaktusus (dygliuotuosius) galima laikyti lauke. Pū­keliais apaugę kaktusai, laikomi lauke, neretai nuo nuolatinės ra­sos ir lietaus suserga.

Taip pat skaitykite: