Kambarinių augalų teikiama nauda

Augalai sukelia begalę kuo geriausių jausmų. Jų grožis pažadina mumyse tyrą džiaugsmą, prižiūrėdami juos pamirštame įvairius sukrėtimus, nuoskaudas bei rūpesčius, pabūname šiek tiek arčiau žemės ir gamtos. Tiriant augalų poveikį darbovietėse paaiškėjo, kad kambariniai augalai pastebimai teigiamai veikia žmonių sveikatą bei nuotaiką.

decorated-kitchen-kambariniai-augalai-vazos-stalas

Be to kambariniai augalai:

Gerina orą. Augalai gana smarkiai drėkina sausą šildomų patalpų orą ir sutraukia dulkes (kai juos nusėda ant lapų, jas galima nupurkšti arba nuplauti). Be to, per dieną augalai pagamina nemažai deguonies.

Sugeria iš oro kenksmingąsias medžiagas. Chlorofitas, filodendras, gebenė ir sensevjera smarkiai sumažina formaldehidų koncentraciją ore. Benzolą bei trichloretileną geriausiai sugeria gerberos bei chrizantemos.

Kiek augalui reikia šviesos matyti iš lapų.

Mėsingi arba į spyglius pavirtę lapai mėgsta ryškią šviesą ir saulės atokaitą (šilokas, kaktusai, karpažolės).

Tarytum plona vaško plėvele aptraukti lapai mėgsta, kad būtų daug šviesos, bet ne saulės (fikas, kamelija)

Maži, plonyčiai lapai mėgsta daug saulės (karpažolė, mirta).

Dideli, dažniausiai minkšti lapai auga be saulės, šviesioje arba pusiau šešėlyje (monstera, aralija, anturis).

Baltai arba gelsvai dryžuoti žali lapai: tiesioginių saulės spindulių nepakenčia, bet šviesą mėgsta labiau nei žalialapės rūšys (gebenė, chlorofitas, tradeskantė). Išimtis: difenbachija ir aglaonema labiau mėgsta pusiau šešėlį.

Margi lapai mėgsta neryškią šviesą ir pusiau šešėlį, nepakenčia tiesioginės saulės (kalatėja, maranta, kriptantas). Išimtis: margenis ir irezinė mėgsta tiesioginę saulę.

Plunksniški lapai nepakenčia tiesioginės saulės, mėgsta švelnią šviesą ir pusiau šešėlį (paparčiai, palmės).

Pilkšvai žali lapai mėgsta daug šviesos (tilandsija, ceropegija).

Skrotelėmis augantys minkšti lapai mėgsta pusiau šešėlį (raktažolė, sanpaulija).