Augalai dauginami nelytiniu (vegetatyviniu) būdu – iš požeminių ir antžeminių augalo dalių, ir lytinių (generatyviniu)- sėklomis ar sporomis (paparčiai).
Dauginimas Sėklomis. Sėjai naudojame plokščią indą ir sėjimo vonelę. Žemėje turėtų būti negausu maistingųjų medžiagų, kuo sterilesnė. Kad substratas būtų pralaidesnis, reikia įmaišyti kalkingo smėlio. Stambios sėklos išsėjamos po 1, o smulkios plona srovele suberiamos į griovelį. Labas smulkias pravartu sumaišyti su smulkiu smėliu. Daigai, kuriems reikia tamsos, kol prasikals, uždengiami dar ir popieriumi. Sėklos sudygsta esant apie 180C T.
Šakniniai auginiai. Iš tikrųjų tai šoniniai auginiai, kuriuos atskyrus nuo motininio kamieno iš karto galima sodinti į atskirą indą (kaktusai).
Šoniniai auginiai ir ataugos. Kai kurie kambario augalai užaugina dukterinius augalus, kurie pamerkti į vandenį arba pasodinti į dirvą labai greitai išleidžia šaknis.
Purpurinės ataugos. Išilgai motininio lapo krašteliu užauga daugybė mažų purpurinių ataugėlių, kurios ilgainiui tampa atskirais augalėliais su šaknimis tereikia joms pakliūti į žemę.
Svogūnėlių ir šakniagumbių ataugos. Ant augalų šakniagumbių užauga dar keli gumbeliai; pasibaigus ramybės laikotarpiui, juos galima atskirti ir pasodinti atskirai.
Auginiai. Viršūnių auginiai- tai šaknų viršūnėlės, o kamieno- stiebo gabalėliai. Geriausiai dauginti auginais- pavasaris, tačiau tai galima daryti beveik ištisus metus.
Lapų auginiai. Taip dauginamos begonijos, streptokarpas, sensevjeras.
Atlanka. Ūglis, ant kurio yra bent 1 bamblys, atlenkiamas į kitą vazoną su dirvožemių ir prie jo prikabinamas. Kai iš bamblio išauga šaknis, atlanką galima atskirti nuo motininio augalo.
Dauginimas ūglį apvyniojant samanomis. Augalo kamienai įpjaunamas po bambliu, o pjūvio vietai neleidžiama užgyti (reikia užkišti degtuką ir pan.). Ji aprišama drėgnomis durpių samanomis, į kurias augalas per 2-3 sav., išleidžia šaknis.