Labai svarbu teisingai išmokti laistyti, tręšti, persodinti ir genėti, be to žinoti, kokiai gėlei ko reikia. Bet ir šito dar negana. Nemažai reikšmės turi ir jūsų pačių asmeninis palankumas, jautrumas savo prižiūrimoms gėlėms.
Gėlės reikalauja nuolatinės priežiūros, jomis reikia rūpintis kasdien. Gėlėms, kaip ir gyvūnams, reikia žmogaus rūpesčio: jos kenčia, jeigu nesulaukia pakankamai dėmesio. Tačiau vien laistyti ir tręšti nepakanka. Štai, pavyzdžiui – fikusas ir ciklamenas geriau veša ramioje, be įtampos atmosferoje, – todėl jauskite savo auginamoms gėlėms simpatiją, arba dar geriau, laikykite vien tas, kurios iš tiesų jums yra mielos – juk prižiūrėti patinkančią gėlę yra neįkyrus rūpestis, o nuolatinis malonumas, kuriam galite skirti dalį savo laisvalaikio.
Kad tinkamai galėtumėte pasirūpinti kambarinėmis gėlėmis, jums gali prireikti:
- Nedidelio grėbliuko bei kastuvėlio;
- Laistytuvo su ilgu, plonu snapu;
- Purkštuvo vandeniui ir augalo apsaugos bei stiprinimo priemonėms purkšti;
- Laistytuvo su filtru;
- Paprastų žirklių;
- Sodo žirklių;
- Aštraus peilio;
- Medinių ar bambukinių strypų;
- Vielos, virvės, arba plaušų;
- Trintos medžo anglies pjūvių vietoms dezinfekuoti;
- Trąšų;
- Vandens minkštinimo priemonių;
- Įvairių rūšių žemės, durpių, molio, stambaus žvyro ir kitų priedų;
- Įvairių gėliapuodžių;
- Tinkamo šviestuvo (jeigu augalas stovi per tamsioje vietoje);
- Augalų drėkinimo sistemos kuri labai praverčia atostogaujant arba išvykus.
Vegetacijos ritmas ir jo reikšmė prižiūrint kambarines gėles
Augimo laikas. Gėlių vegetacija priklauso nuo šviesos. Jūsų gėlės tarsi pabunda iš miego, kai ima ilgėtis dienos. Tai galite matyti pagal šiuos požymius: atsiradę nauji ūgliai, pagyvėjęs augimas. Tuomet reikalinga kambarinės gėlės priežiūra: nuo pavasario palaipsniui daugiau lieti ir pradėti daugiau tręšti.
Žiemos miegas. Daugelis gėlių, pavyzdžiui tropinių ir subtropinių platumų tolygaus klimato gėlės, žiemos miegu išvis neužmiega. Tapusios mūsų platumų kambariniais augalais, jos priverstos kiek apsnūsti dėl sumažėjusio saulės spindulių kiekio ir trumpesnės dienos rudenį ir žiemą. Tačiau poreikis “užmigti” pailsėti, gali būti užprogramuotas ir kambarinės gėlės rūšies genuose. Taip nutinka su gėlėmis, kurios nunyksta ir vėl atauga iš svogūnų bei šakniagumbių (meileniai, ciklamenai, ir daugelis gesnerinių). Taip pat elgiasi ir lapus metančios gėlės (pavyzdžiui Bougainvillea glabra).
Gėlės kilusios iš tų kraštų, kur būna sausros, jas išgyvena kaip žiemos miegą. Beje, ne visada šis ramybės laikas sutampa su mūsų rudeniu ar žiema. Štai kalijai, jis prasideda gegužės papaigoje.
Požymiai: gėlė ima lėčiau (arba visai liaujasi) augti, pagelsta ir nukrinta lapai.
Tuomet jai reikalinga ir kitokia priežiūra. Ramybės būvyje daugelis augalų ruošiasi naujam suvešėjimui bei žiedų krovimui, tad joms reikia pabūti sausoje ir vėsioje vietoje, prietemoje. Tuomet sulėtėja gyvybiniai procesai, gėlė tarsi užmiega žiemos miegu.
Kartais ją reikia laikyti gana žemoje temperatūroje ir visai nelaistyti, netręšti, nes ramybės būsenoje ir be šviesos esanti gėlė maistingųjų medžiagų suvartoti negali. Pavyzdžiui, žiemą šiltai laikomi ir tręšiami kaktusai nesugeba užsiauginti atsparaus audinio ir kitais metai nežydi.
Patarimas: žiemos miego nepripažįstančioms atogrąžų miško gėlėms labai patiks, jeigu įtaisysite joms papildomą dirbtinį apšvietimą. Be to, jos mėgsta nuolat šiltą ir drėgną orą.