Kiekvienam sodo turėtojui norisi, kad jo namų aplinkoje nuolat kas nors žydėtų. Jei pavasarį žydi obelys, vyšnios ir kiti vaismedžiai, tai birželio mėnesį žiedais apsipila bijūnai. Jie auginami darželiuose kaip aplinką puošiantys dekoratyviniai augalai. Juos dar vadina pinavijomis. Tai žolinės kilmės daugiamečiai augalai, užaugantys iki vieno metro aukščio.
Kada ir kur geriausia sodinti bijūnus?
Palankiausias metas bijūnų sodinimui – tai rugpjūčio pabaiga arba rugsėjo pradžia, nes tada jų šaknys būna ramybės būsenoje. Galima sodinti ir pavasarį, tačiau tada kyla rizika pažeisti pradėjusias augti jaunas naujas šaknis. Nesvarbu, kokios veislės būtų bijūnas, visi jie vienodai mėgsta derlingą, humuso prisotintą dirvožemį.
Kadangi jie mėgsta saulėkaitą, juos reikėtų sodinti medžių paunksmės netemdomoje vietoje. Jei sodinate siauralapius ir sumedėjusius bijūnus, tada žinokite, jog juos dažniau reikia apkaupti žeme. Įdomu tai, jog liaudies medicinoje šio augalo šaknis naudoja skrandžio ligoms, reumatui, podagrai ir netgi nemigai gydyti. Yra tikinčių, jog bijūno šaknis padeda ir vėžį gydyti.
Kokios yra pagrindinės mūsų šalyje auginamos bijūnų veislės?
Mūsiškiai sodininkai dažniausiai augina siauralapius, puikiuosius ir Itoh bijūnus. Siauralapiai bijūnai yra patys mažiausi iš paminėtų veislių. Užtat jie pražysta labai anksti ir puikiai dera kartu su kitomis gėlėmis. Puikiaisiais vadinami bijūnai jau nuo senų laikų yra plačiai paplitę mūsų krašto darželiuose. Jų labai yra tamsiai žali ir užauga iki dviejų sprindžių ilgumo. O jų kvapnūs rožiniai arba balti žiedai būna iki penkiolikos centimetrų skersmens. Jie gali būti ir geltonos spalvos.
Kuo yra ypatingi Itoh bijūnai?
Šios rūšies augalą galima vadinti sumedėjusio ir žolinio bijūno mišiniu. Daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų ši bijūnų veislė pirmą sykį buvo išvesta Japonijoje ir pavadinta selekcininko T. Itoh garbei. Nuo to laiko šie bijūnai paplito po viso pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos darželius. Gėlių augintojai labai vertina juos už gražius žiedus, puikiai atrodančius lapus ir neįtikėtiną atsparumą ligoms. Per sezoną iš vieno šios veislės bijūno krūmo galima tikėtis net iki pusšimčio žiedų, pasitaiko atvejų, kai šie bijūnai pražysta ne tik vasarą, bet ir rudenį.