Leukonijos

leukonijos
leukonijos

Leukonijos,

bastutinių šeimos gėlės, kilu­sios iš Pietų Europos. 20—80 cm aukščio. Stiebas pilkai žalias, dažnai šakotas, apati­nė jo dalis sumedėjusi. Lapai bukai lancetiški. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, kremi­niai, violetiniai, tuščiaviduriai ir pilnavidu-riai, susitelkę į varpišką žiedyną, stipriai kve­piantys. Būna vasarinių, rudeninių ir žieminių leukonijų. Vasarinės leukonijos būna žema­ūgės (20—25 cm), vidutinio aukščio (30— 45 cm) ir aukštaūgės (60—80 cm). Sėklos sėjamos kovo mėnesį į inspektą arba dė­žutes šiltnamyje. Žemė — velėninė ir smėlis. Sėjama retai, nes į tankiai sudygusį daigyną įsimeta pelėsiai ir diegavirtė. Sudygsta per 6—8 dienas. Maži daigeliai nepakelia drėg­mės, mėgsta gryną orą, todėl inspektą rei­kia gerai vėdinti. Daigai pikuojami 3 cm atstumu, kai turi 2 tikruosius lapus. Žemė pikavimui sudaroma iš 1 dalies velėninės, 0,5 dalies mėšlinės žemės ir 0,3 dalies smėlio. Daigai į nuolatinę vietą sodinami kuo anks­čiau, 20—40 cm atstumu (iš inspekto rau­nami su žeme). Pakelia 3—4 °C šaltį. Ru­deninės leukonijos būna 25—40 cm aukščio, pasėtos tuo pačiu laiku kaip vasarinės pra­deda žydėti tik vasaros pabaigoje (rugpjū­čio mėnesį). Kad jos žydėtų Naujiesiems metams, sėjamos gegužės mėnesį. Daigai pir­mą kartą pikuojami į inspektą, antrą kartą — į 10 cm skersmens vazonėlius. Vazonėliai laikomi inspekte. Rudenį persodinamos į 13 cm skersmens vazonėlius, kurie sunešami į šaltą šiltnamį. Lapkričio pradžioje šiltna­mio temperatūra keliama iki 15 °C. Žie­minės leukonijos sėjamos gegužės arba birže­lio mėnesį. Ankstyvosios jų veislės žydi kitų metų kovo ir balandžio, o vėlyvosios — gegužės ir birželio mėnesiais. Pasodintos kitų metų pavasarį į lauką žydi kaip vasarinės leukonijos — visą vasarą iki vėlyvo rudens.

Taip pat skaitykite: