Lobelija (Lobelia erinus L.)
Lobelinių (Lobeliaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos, 10—20 cm aukščio. Stiebas iš pat pažemės šakotas. Apatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, dantyti, viršutiniai lancetiški, nežymiai dantyti. Žiedai smulkūs, balti, šviesiai ir tamsiai mėlyni, violetiniai, raudoni, sukrauti retose kekėse. Žydi gausiai nuo birželio iki stipresnių šalnų.
Lobelijų esti žemaūgių, aukštaūgių ir žemyn svyrančių.
Iš žemaūgių lobelijų vertingesnės veislės yra šios: K r i s t a 11. Palace — tamsiai mėlynais žiedais ir tamsiais lapais, 10 cm aukščio; Wilhelm—10 cm aukščio, šviesiai mėlynais žiedais su balta akute; Prima Donna—15 cm aukščio, raudonais purpuriniais žiedais; pumila a 1 b a — 8 cm aukščio, baltais žiedais.
Gražesnės žemyn svyrančių lobelijų veislės: p e n d u 1 a Amanda — raudonais su balta akute žiedais; S a p h i r — mėlynais su balta akute žiedais.
Žemaūgės lobelijos sodinamos į klombas, lysveles, bordiu-ms, kapines, o žemyn svyrančios — į balkonų ir palangių dėžutes.
Lobelija mėgsta atvirą saulėtą vietą ir gerą dirvą. Neblogai auga bei žydi ir pusiau saulėtoje vietoje.
Veisiama sėklomis, kurios sėjamos vasario—kovo mėnesiais j lengvą žemę lėkštėse arba dėžutėse šiltnamyje. Daiginama 15—20° temperatūroje. Sėklos būna daigios 3 metus, sudygsta per 12—14 dienų. Daigai po 3—4 vienoje vietoje pikuojami į dėžutes 2 cm atstumu. Dėžutės laikomos šviesioje vietoje. Balandžio mėnesį daigai iš dėžučių sodinami į inspektus.
Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės—birželio mėnesiais 10—15 cm atstumu.