Lobelija (Lobelia erinus L.)

Lobelinių (Lobeliaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos, 10—20 cm aukščio. Stiebas iš pat pažemės šakotas. Apatiniai la­pai atvirkščiai kiaušiniški, dantyti, viršutiniai lancetiški, nežymiai dantyti. Žiedai smulkūs, balti, šviesiai ir tamsiai mėlyni, violeti­niai, raudoni, sukrauti retose kekėse. Žydi gausiai nuo birželio iki stipresnių šalnų.

Lobelijų esti žemaūgių, aukštaūgių ir žemyn svyrančių.

Iš žemaūgių lobelijų vertingesnės veislės yra šios: K r i s t a 11. Palace — tamsiai mėlynais žiedais ir tamsiais lapais, 10 cm aukščio; Wilhelm—10 cm aukščio, šviesiai mėlynais žiedais su balta akute; Prima Donna—15 cm aukščio, raudonais purpuriniais žiedais; pumila a 1 b a — 8 cm aukščio, baltais žiedais.

Gražesnės žemyn svyrančių lobelijų veislės: p e n d u 1 a Amanda — raudonais su balta akute žiedais; S a p h i r — mėly­nais su balta akute žiedais.

Žemaūgės lobelijos sodinamos į klombas, lysveles, bordiu-ms, kapines, o žemyn svyrančios — į balkonų ir palangių dė­žutes.

Lobelija mėgsta atvirą saulėtą vietą ir gerą dirvą. Neblogai auga bei žydi ir pusiau saulėtoje vietoje.

Veisiama sėklomis, kurios sėjamos vasario—kovo mėnesiais j lengvą žemę lėkštėse arba dėžutėse šiltnamyje. Daiginama 15—20° temperatūroje. Sėklos būna daigios 3 metus, sudygsta per 12—14 dienų. Daigai po 3—4 vienoje vietoje pikuojami į dėžutes 2 cm atstumu. Dėžutės laikomos šviesioje vietoje. Balandžio mėne­sį daigai iš dėžučių sodinami į inspektus.

Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės—birželio mėnesiais 10—15 cm atstumu.