Margutė, Mtilarija

Margutė, Mtilarija
Margutė, Mtilarija

Margutė, Mtilarija (Fritillaria)

Lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiametė svogūninė, primenanti katilėlį gėlė. Laisvai auga Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Vakari­nėje ir Vidurinėje Europoje, Turkijoje ir Irane. Gentis apima apie

50 rūšių.

Paprastoji margutė (F. meleagris L.), 15—30 cm aukščio. Stie­bas vienažiedis arba dvižiedis. Lapai linijiški. Žiedai nusvirę, bals­vi, gelsvi arba rausvi, išmarginti tamsiai purpuriniu šachmatišku piešiniu. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais.

Daugiažiedė margutė (F. imperialis L.), kilusi iš Turkijos, Irano, 80—100 cm aukščio. Stiebas daugiažiedis, lapuotas, stačias. Apa­tiniai lapai pailgi, viršūniniai linijiškai lancetiški. Žiedai gelsvai

rudi su raudonomis gyslomis, nusvirę, škotiškame žiedyne sutelk­ti. Žydi gegužės mėnesį.

Eduardo margutė {F. Eduaidii Rgl.), kilusi iš Azijos, 60—100 cm aukščio. Stiebas stačias, Lapai pailgai lancetiški arba kiaušiniškai lancetiški. Žiedai oranžiniai, sukrauti skėtiškame žiedyne. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais.

Margutės naudojamos grupėms sudaryti gazonuose, mišriose daugiamečių lysvėse, alpinariumuose ir skynimui.

Mėgsta sausą, saulėtą vietą. Dirva turi būti drenuota, geros struktūros ir įtręšta. Molingos dirvos pagerinamos, įterpiant į 1 m2 1—1,5 kibiro smėlio. Vienoje vietoje margutės gali augti 3 metus. ir ilgiau.

Į nuolatinę vietą margučių svogūnai sodinami rugsėjo mėnesį platesnėse duobutėse. Suaugę svogūnai, sodinami 15 cm, jauni — 10—12 cm gyliu.

Margutės veisiamos sėklomis ir svogūnėliais. Sėklos sėjamos tuojau surinkus. Šviežios sėklos sudygsta greit, o senos—kartais tik po 1 metų. Sėjinukai pikuojami į šaltą inspektą arba daigyninę lysvę ir žiemai pridengiami durpėmis arba medžių lapais. Į nuola­tine vietą sodinami antraisiais metais.

Veisiant svogūnėliais, margutės iškasamos, o svogūnėliai ati­dalijami nuo suaugusių, stambių svogūnų