našlaitinių šeimos daugiametės gėlės. Labai tinka auginti gėlynuose. Altajinė našlaitė 10—15 cm aukščio visžalis augalas, savaime augantis Altajaus, Tian Šanio, Alpių kalnuose ir Šiaurės vakarų Kinijoje. Stiebas gulsčias, kylantis. Lapai pailgai ovališki. Žiedai 4 cm skersmens melsvai violetiniai, balti, šviesiai geltoni. Labai gausiai žydi balandžio—gegužės mėnesį. Grakščioji našlaitė savaime auga Balkanuose ir Mažojoje Azijoje. Augalai žemaūgiai, auga kupsteliais. Lapai ovališki, pailgi. Žiedai violetiniai arba geltoni, panašūs į kvapiosios našlaitės žiedus. Žydi gegužės—rugpjūčio mėnesį. Kvapioji našlaitė 10—15 cm aukščio, savaime auga Pietą Europoje. Stiebas šliaužiantis, įsišaknijantis. Lapai kiaušiniški. Žiedai violetiniai, kartais balti arba šviesiai mėlyni, 1,2—2 cm skersmens, maloniai kvepia. Žydi balandžio mėnesį ir antrąsyk — rudenį. Tiesiaragė našlaitė 10—25 cm aukščio, savaime auga Pirėnuose. Stiebas gulsčiai kylantis, sudarantis plačius kupstus. Lapai pailgai kiaušiniški. Žiedai violetiniai, balti, geltoni, mėlyni, 3—5 cm skersmens. Yra daug hibridinių veislių. Žydi gegužės—rugsėjo mėnesį.
Našlaitės tinka bordiūrams, alpinariu-mams, daugiamečių gėlių lysvėms apsodinti ir skynimui. Mėgsta purią, vidutinio sunkumo dirvą ir saulėtą vietą. Pusiau pavėsyje gali augti altajinė ir kvapioji našlaitės. Dauginamos sėklomis, kerų dalijimu ir ūgliais. Sėklos neilgai būna daigios, todėl sėjamos tik ką surinktos. Kerai dalijami pavasarį (kvapiosios našlaitės). Ūgliais dauginamos tik labai vertingos veislės, kurios, dauginamos sėklomis, dažniausiai praranda turėtas savybes. Ūgliai pjaunami birželio viduryje su 5—6 lapais ir sodinami inspekte į durpių ir smėlio mišinį. Įsišaknija per 3 savaites.
