Melsvažiedė neužmirštuolė auga daugelyje Europos, Azijos, Amerikos, Pietų Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos regionų. Yra priskaičiuojama iki 50 neužmirštuolių rūšių. Šis žolinis augalas gali būti vienmetis, dvimetis arba daugiametis. Neužmirštuolės stiebai šakoti, išauga iki 10 – 40 cm aukščio. Lapai pražanginiai, švelniai pūkuoti. Žiedeliai paprastai žydros spalvos su gelsva akute, žiedynai garbanoti, pražysta gegužės mėnesį.
Dekoratyviniais tikslais naudojama apie 10 neužmirštuolių rūšių, taip pat ir hibridinės jų formos, susivienijusios po hibridinės neužmirštuolės pavadinimu.
Alpinė neužmirštuolė auga kompaktiškais, 20 – 30 cm aukštį siekiančiais krūmeliais. Jos žiedai tamsiai žydros spalvos. Ši gėlė pražysta gegužės mėnesį ir žydi pusantro mėnesio.
Taip pat yra neužmirštuolių rūšių su stambesniais ir įvairesnių atspalvių – nuo žydros iki mėlynos – žiedais. Pelkinė neužmirštuolė – daugiametis žolinis augalas su neilgai trunkančiu gyvenimo periodu. Jos žiedai stambūs, ir žydi ji nuo gegužės mėnesio iki pat rudens vien dėl savo nuolatinio ūglių formavimosi. Ši neužmirštuolė gali būti skirtingų rūšių su žiedais nuo baltos iki rožinės spalvos.
Šie žoliniai augalai labiau mėgsta augti drėgnose vietose, šešėlyje, kur dirvožemis turtingas organinių medžiagų ir turi gerą drenažą. Neužmirštuolės gerai perneša persodinimą net ir žydėjimo laikotarpiu. Žiemos laikotarpiu šias gėles reikia uždengti kompostu arba durpėmis. Sausu oru, ypač pumpurų krovimo ir žydėjimo laikotarpiu, neužmirštuoles būtina laistyti.
Šios mėlynžiedės dauginamos sėklomis ir skiepūgliais. Pastariesiems naudojamos ataugančių ūglių viršūnėlės (4 – 5 cm ilgio).
Neužmirštuolės gali sirgti miltlige ir amaru. Jų kenkėjai – amarai, kandys (vikšrai apėda lapus), pelėdgalvis, kryžmažiedės blusos (išėda lapus).
Sodininkų neužmirštuolės plačiai naudojamos gėlynų apipavidalinimui Efektingai atrodo stambioje grupėje.