Oleandras

Oleandras
Oleandras

Oleandras (Neiium oleander L.)

Slepukinių (Apocynaceae) šeimos augalas. Auga Viduržemio jūros srityje ir buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje (Kaukaze, Kryme). Vienas iš se­niausiai auginamų, visad žaliuojančių krūmų. Lapai lancetiški, odiški, matinės spalvos. Žiedai balti, rožiniai, geltoni, raudoni tuš­čiaviduriai arba pilnaviduriai, stipriai kvepia. Žydi vasarą.

Trūkstant šviesos arba maisto medžiagų, oleandras nežydi. Ne­vi Ii taip pat ir negenimas oleandras, nes žiedų pumpurai išsivysto lik vienamečių ūglių viršūnėse, kurie paprastai išauga, oleandrą trumpai apgenėjus. Genėti reikia, oleandrui peržydėjus. Oleandras nuodingas; ypač nuodingos baltos pieniškos sultys ir sėklos, todėl, apgenėjus oleandrą, reikia gerai nusiplauti rankas ir netrin­ti akių.

Pavasarį, orui atšilus, oleandrą galima išnešti į lauką ir pasta­tyti saulėtoje vietoje. Laikant oleandrą vasarą kambaryje, karščių metu reikia į lėkštę po vazonu pripilti vandens, nes, kaip sakoma, „oleandras mėgsta, kad jo kojos mirktų vandenyje”. Intensyvaus augimo ir žydėjimo metu oleandrą reikia kas dvi savaitės tręšti mineralinėmis trąšomis. Gerai žiemoja šviesiame, 5—8° tempera­tūros kambaryje. Žiemą jis laistomas retai ir tik tiek, kad. visai neperdžiūtų žemė ir šaknys.

Oleandras persodinamas anksti pavasarį (kovo pradžioje). Jau­nas oleandras persodinamas kasmet, o senas — kas 3—4 metai. Kad gausiau žydėtų, persodinant patartina pašalinti keletą oleandro (stipriai augančio) šaknų. Žemių mišinys sudaromas lygiomis da­limis iš molingos velėninės, mėšlinės žemės ir Vs dalies stambaus smėlio.

Veisiamas ūgliais kovo—balandžio mėnesiais. Ūgliai gerai įsi­šaknija drėgname smėlyje arba pamerkti į vandenį bonkutėje, kuri pastatoma ant saulėto lango.

Taip pat skaitykite: