Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas, kilęs iš Meksikos, 60—70 cm aukščio. Daugiametis, mūsų klimato sąlygose auginamas kaip vienametis. Stiebas stačias, plikas. Lapai lancetiški, lygiakraščiai, viršutiniais pamatais apkabina stiebą. Žiedai balti, rožiškai raudoni, purpuriški, dažnai išmarginti raudonomis dėmėmis, varpeliški, sutelkti į ilgą retos kekės žiedyną. Žydi nuo birželio—liepos mėnesio iki didesnių šalnų.
Pentstemonas tinka klomboms, lysvelėms, grupėms apsodinti, vazonuose auginti ir puokštėms.
Jis auga saulėtoje vietoje ir sunkesnėje trąšioje dirvoje.
Veisiamas sėklomis ir ūgliais. Sėklos sėjamos vasario—kovo mėnesiais į molingą velėninę žemę dėžutėse arba inspekte. Sėklos esti daigios 2—3 metus, sudygsta per 12—14 dienų. Daigai pirmą kartą pikuojami į dėžutes 2 cm, antrą kartą — Į inspektą 4 cm atstumu. Pikuojant daigus į inspektą, patartina jiems pritrumpinti viršūnėles. Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės mėnesį 35— 40 cm atstumu.
Ūgliai piaunami nuo išlaikytų per žiemą šiltnamyje motininių augalų, kovo—balandžio mėnesiais ir sodinami į išplautą smėlį dauginimo dėžėse arba inspekte. Laikomi 15—18° temperatūroje. Šaknis išleidžia per 2—3 savaites.
Norint pentstemoną auginti vazonuose, ūglius reikia piauti nuo lauke augančių gražesnių augalų rugpiūčio mėnesį. Įsišakniję ūgliai sodinami į 8—10 cm skersmens vazonėlius, kurie iki šalčių laikomi inspekte, o vėliau sunešami į šaltą šiltnamį. Paaugę pentstemonai dar kartą persodinami į 12—13 cm skersmens vazonėlius. Žiemą laistomi saikiai.
