Bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos petunijų: P. axillaris B. S. P. (sin. P. nyctaginillora Juss.) ir P. violacea Lindi, hibridas. Ji priskiriama prie daugiamečių gėlių, tačiau daugybė jos formų pas mus auginamos kaip vienametės. Ji 15— 60 cm ūgio. Stiebas kylantis arba svyrantis, liaukingai plaukuotas. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, taip pat liaukingai plaukuoti. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, kartais margi, tuščiaviduriai, rečiau pilnaviduriai, pavieniai, stambūs, piltuvėlio formos, kvepia silpnai. Žydi gausiai nuo birželio mėnesio iki šalnų.
Pagal aukštį bei žiedų formą petunija skiriama į 4 pagrindines grupes:
1. Smulkiažiedė petunija(P. h. multiflora) — 25—30 cm aukščio, labai šakota, žiedai 2,5 cm skersmens. Šioje grupėje yra ir visai žemaūgių—karlikinių veislių (P. h. m. nana)—15— 20 cm aukščio. Smulkiažiedė petunija tinka klomboms, lysvelėms, bordiurams, balkonų bei palangių dėžulėms apsodinti ii vazonuose auginti;
2. Stambiažiedė petunija (P. h. grandiflora) — 35—45 cm aukščio, 12—16 cm skersmens žiedais. Tipingesnės petunijų formos šioje grupėje yra tokios: žemaūgė (P. h. grandiflora nana) — 25—30 cm aukščio, 16 cm skersmens žiedais; garbanotoji (P. h. grandiiiora fimbriata) — 35—50 cm aukščio, stambiais garbanotais žiedais; puošnioji (P. h. grandiflora superbissima) — 40—60 cm aukščio, labai stambiais, aksomiškais, tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais. Šios grupės petunijos naudojamos grupėms, klomboms, lysvelėms, balkonų bei palangių dėžutėms apsodinti;
3. Svyrančioji petunija (P. h, pendula). Ji turi stambius žiedus ir ilgus, žemyn svyrančius iki 75 cm ilgio stiebus. Ši petunija tinkamiausia balkonų bei palangių dėžutėms apsodinti;
4. Pilnavidurė petunija (P. b. flore pieno) — 20—45 cm aukščio, pilnaviduriais įvairaus stambumo bei formos žiedais. Šios grupės petunijos daugiausia auginamos šiltnamyje vazonuose ir naudojamos gyvenamosioms ir visuomeninėms patalpoms papuošti.
Petunijos mėgsta saulėtą vietą ir sunkesnę dirvą.
Veisiamos sėklomis ir ūgliais. Sėklos sėjamos kovo—balandžio mėnesiais į smėlingą lapinę žemę inspekte arba dėžutėse. Sėklos esti daigios 2—3 metus, sudygsta per 10—16 dienų. Daigai pikuojami du kartus: pirmą kartą į dėžutes arba inspektą 2 cm atstumu, antrą kartą — 4 cm. atstumu. Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės—birželio mėnesiais aukštaūgių veislių 25—30 cm, žemaūgių — 15—20 cm atstumu. Daigai sodinimui iš inspekto arba dėžučių išraunami su visa prie šaknų esančia žeme.
Pilnavidurės petunijos veisiamos ūgliais, kurie piaunami kovo—balandžio mėnesiais nuo motininių augalų, išlaikytų per žiemą sausame, gerai vėdinamame, 12—14° temperatūros šiltnamyje. Ūgliai sodinami į išplautą stambų smėlį dauginimo dėžėse arba inspekte. Gerai įsišaknija 12—16° temperatūroje. Įsišakniję ūgliai sodinami į 7—8 cm skersmens vazonėlius. Kai ūgliai paauga iki 10—12 cm, jiems nuplaunamos viršūnėlės, paliekant 3—4 lapus. Nupiautas viršūnėles galima panaudoti veisimui. Vėliau petunijos iš 7—8 cm skersmens vazonėlių persodinamos į 12 cm skersmens vazonėlius. Persodinant vėl nuplaunamos ūglių viršūnėlės. Tokiu būdu išauga gražios formos, šakoti, gausiai žydintys augalai.
