Petunijos (darželinės),

bulvinių šeimos vienmetės gėlės, kilusios iš Pietų Amerikos. 15—60 cm aukščio. Stiebas kylantis arba svyrantis, plaukuotas. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, plaukuoti. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, kartais margi, tuščiavidu­riai, rečiau pilnaviduriai, pavieniai, stambūs, piltuviški, silpnai kvepiantys. Žydi gausiai nuo birželio mėnesio iki šalnų. Pagal aukštį ir žiedų formą petunijos skirstomos į 4 gru­pes. Smulkiažiedės petunijos 15—30 cm auk­ščio, labai šakotos, 2,5 cm skersmens žiedai. Būna žemaūgių (15—20 cm aukščio). Tinka klomboms, lysvėms, bordiūrams, balkonų ir palangių dėžutėms apsodinti ir auginti vazonuose. Stambiažiedės petunijos 25—60 cm aukščio, 12—16 cm skersmens žiedais. Ti­pingos šios grupės petunijos yra šios: žema­ūgės — 25—30 cm aukščio, 16 cm skers­mens žiedais; garbanotosios — 35—50 cm aukščio, stambiais garbanotais žiedais; puoš­niosios — 40—60 cm aukščio, labai stambiais, aksomiškais tuščiaviduriais arba pilnavidu-riais žiedais. Svyrančiosios petunijos stam­biažiedės, ilgais, žemyn svyrančiais, iki 75 cm ilgio stiebais. Jos labai tinka balkonų bei pa­langių dėžutėms apsodinti ir auginti vazose. Pilnavidurės petunijos 20—45 cm aukščio, žydinčios pilnaviduriais įvairaus stambumo ir formos žiedais. Auginamos daugiausia vazonuose.

Gerai auga saulėtoje vietoje, sunkokoje dirvoje. Dauginamos sėklomis ir ūgliais. Sėk­los sėjamos kovo—balandžio mėnesį į smė­lingą lapinę žemę inspekte arba dėžutėse. Sudygsta per 10—16 dienų. Daigai pirmą kartą pikuojami į dėžutes arba inspektą kas 2 cm, antrą kartą — į inspektą 4 cm atstumu. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės—birželio mėnesį aukštaūgių veislių kas 25—30 cm, o žemaūgių — kas 15—20 cm. Pilnavidurės petunijos dauginamos tik ūgliais, kurie pjau nami kovo—balandžio mėnesį. Ūgliai sodina­mi į išplautą smėlį dėžėse arba inspekte. Ge­rai įsišaknija 12—16°C temperatūroje.