Raktažolė (Primula)

Raktažolinių (Primulaceae) šeimos gėlė. Viena iš puošniausių daugiamečių gėlių. Ji plačiai paplitusi visame žemės rutulyje. Gentis apima apie 600 rūšių. Gėlininkystėje daugiausia yra žino­mos šios rūšys:

Ausytoji raktažolė (P. auricula L.), kilusi iš Vidurio ir Pietų Eu­ropos, 15—20 cm aukščio. Lapai pilkai žali, standūs, pailgai apva­lūs, karbuotai dantyti arba beveik lygiakraščiai. Žiedai geltoni, rožiniai, purpuriniai, rusvi, 2,5 cm skersmens, sukrauti daugiažie-džiuose skėtiškuose žiedynuose. Žydi balandžio—gegužės mė­nesiais.

Bestiebė raktažolė (P. acaulis Hill.), kilusi iš Kaukazo, Krymo, 15—20 cm aukščio. Labai panaši į pavasarinę raktažolę (P. veiis). Žydi balandžio—gegužės mėnesiais geltonais, purpuriniais, raudo­nais pavieniais žiedais.

Dantytoj! raktažolė (P. denticulata Smith.), kilusi iš Himalajų, 20—40 cm aukščio. Lapai stambūs, pailgai ovaliniai. Apatinė lapų pusė ir žiedstiebis turi miltuotą paviršių. Žiedai šviesiai arba tam­siai violetiniai, retai balti, nedideli, sutelkti į galvelės arba skė­telio pavidalo žiedyną. Žydi balandžio—gegužės mėnesį. Žiemoja pridengta.

Julijos    raktažolė    (P.    Juliae Kusn.).    Auga   tik   Kaukaze,*, 10—15 cm aukščio, bestiebė. Lapai blankiai žali, apvaliai kiauši-niški, stambiai dantyti. Žiedai rožiniai, violetiniai, 2—3 cm skers­mens, pavieniai. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais.

Japoniškoji raktažolė (P. japonica Gray), kilusi iš Japonijos, 40—50 cm aukščio. Lapai pailgai lancetiški arba kastuviški, stam­būs. Žiedai raudoni, retkarčiais balti, 2 cm skersmens, sukrauti penkiaaukščiuose žiedynuose. Žydi birželio mėnesį. Žiemoja tik gerai pridengta.

Aukštoji raktažolė (P. elatior (L.) Hill.), kilusi iš Pietų Europos, 15—30 cm aukščio. Lapai pailgi, apatinė pusė plaukuota. Žiedai geltoni, purpuriniai, raudoni, rožiniai, 2 cm skersmens, sutelkti skėtiškuose žiedynuose. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais. Žie­moja lengvai pridengta. Yra apie 13 veislių, kurios skiriasi žiedų spalvomis ir žiedynų dydžiu.

Pavasarinė raktažolė {P. veris L.),, kilusi iš Pietų Europos, 20—30 cm aukščio. Lapai kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški. So­dinių formų žiedai esti vienspalviai arba margi (dvispalviai—tri­spalviai). Žiedynas — stambus daugiažiedis skėtelis. Žydi balan­džio—gegužės mėnesiais. Žiemoja lengvai pridengta. Yra nemažai gražių hibridinių veislių.

Raktažolės naudojamoss klomboms, bordiurams, alpinariumams

apsodinti, grupėms sudaryti gazonuose Ir skinti. Jos mėgsta šviesia, arba pusiau užpavėsintą vietą ir drėgną, daug puvenų turinčią dirvą. Karščių metu reikia gausiai laistyti. Vienoje vietoje rakta­žolės gali augti 3 metus.

Visos raktažolės veisiamos sėklomis ir dalijant kerelius. Ausy­toji raktažolė (P. auricula) lengvai veisiama ūgliais. Sėklos sėja­mos, tuojau surinkus, į dėžutes, vazonėlius arba inspektą. Daigai pikuojami, kai turi du tikruosius lapelius, į inspektą arba į daigy-ninę lysvę. Žiemai daigus reikia pridengti medžių lapais. Į nuola­tinę vietą sodinami antrųjų metų rudenį arba trečiųjų metų pa­vasarį.

Kereliai dalijami anksti pavasarį arba kai raktažolės peržydi. Kereliai dalijami į kiek galima mažesnes daleles, nes raktažolės labai greit auga.

Ausytoji raktažolė ūgliais veisiama gegužės—birželio mėne­siais. Ūgliai sodinami į išplautą smėlį arba į smėlingą lengvą žemę inspekte po užpavėsintais langais. Įsišaknija per 15—20 dienų. Pirmąją žiemą įsišakniję augalai paliekami inspekte. Į nuolatinę vietą sodinami sekančių metų pavasarį.