Raktažolėms augti reikia šviesos, šilumos, drėgmės, gryno oro ir maisto medžiagų. Ypatingai reikia prižiūrėti gėles, auginamas šiltnamiuose. Lietuvos šiltnamiuose dažniausiai auginamos taurinės, švelniosios ir paprastosios raktažolės.
Substratas. Gerai auga drėgnoje, derlingoje dirvoje. Sėklos sėjamos į lapinės, velėninės, kompostinės žemės ir smėlio mišinį, pH 5,5-6,5.
Dauginimas sėklomis. Raktažolės sėjamos gegužės – birželio mėnesį. Pasėjus sėklos užberiamos labai plonu to paties substrato sluoksniu. Sudygusios raktažolės statomos šviesioje, bet apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje.
Laistymas. Raktažolės laistomos saikingai, tačiau dažnai apipurškiamos vandeniu. Purkšti reikia iš ryto, kad nuo lapų greičiau nudžiūtu vanduo, nes kitaip lapai gali pradėti pūti. Pradėjus augti žiedynams, nebepurškiama.
Temperatūra. Sėkloms dygti reikia 15-18°C šilumos, sudygus 18-20°C. Į vazonus pasodintos raktažolės rudenį ir žiemą laikomos 6-8°C šilumos šiltnamyje, o augalams pradėjus žydėti, šiltnamio temperatūra pakeliama iki 10-12°C. Esant aukštesnei šiltnamio temperatūrai, raktažolių žiedkočiai ištįsta, žiedai nulinksta, būna blankesniu spalvų, trumpiau žydi. O esant žemesnei šiltnamio temperatūrai, lapai pradeda šviesėti, augalai gali susirgti chloroze.
Šviesa. Raktažolės turi gauti pakankamai šviesos, tačiau reikia jas saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Vasarą šias gėles galima auginti ir po polietileno dangomis. Visą laiką auginant stikliniuose šiltnamiuose, raktažoles reikia statyti šiaurinėje šiltnamio pusėje tam, kad apsaugotume jas nuo tiesioginių saulės spindulių.
Papildomas tręšimas. Raktažoles, auginamas durpėse, reikia papildomai tręšti 0,1-0,2% tų pačių mineralinių trąšų tirpalu, Žemių mišiniuose augančios raktažolės papildomai tręšiamos, palaistant 0,1-0,2% kalio salietra arba amonio salietra.
Vaismedžių kenkėjai ir ligos