Skaistažiedės

skaistažiedės
skaistažiedės

Skaistažiedės (indinės. chrizantemos).

astrinių šeimos gėlės, kilusios iš Vakarų Azijos. Yra daug veislių, kurios skiriasi žie­dynų forma, dydžiu ir spalva. Gėlininkystėje skaistažiedės skirstomos į dvi grupes: stambiažiedes ir smulkiažiedes.

Statnbiažiedės skaistažiedės yra 50— 100 cm aukščio. Žydi nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio įvairių formų bei spalvų žiedais. Dauginamos ūgliais, kurie pjaunami vasario-kovo mėnesį. Tinkamiausi ūgliai yra iš žemės išaugusių atžalų viršūnėlės su 3— 4 išsivysčiusiais lapais. Ūgliai sodinami į iš­plautą stambų smėlį arba smėlingą durpinę žemę   dauginimo   dėžėje   arba   ant   stelažų

šiltnamyje. Laikomi 12—15 °C temperatūro­je, kartkartėmis apipurškiami vandeniu. Įsi­šaknija per 3 savaites. Įsišakniję ūgliai sodina­mi į mėšlinės ir velėninės žemės mišinį 8 cm skersmens vazonėliuose. Smarkiai augantiems ūgliams trumpinamos viršūnėlės, kad labiau šakotųsi. Gegužės mėnesį jaunos skaistažiedės persodinamos į 11 —13 cm skersmens vazo­nėlius. Imamas toks žemių mišinys: 1 dalis mėšlinės, 2 dalys velėninės žemės ir 0,5 dalies smėlio. Vazonėliai statomi lauke į paruoštą lysvę, įleidžiant juos į žemę kas 40— 50 cm. Lysvė apie skaistažiedės mulčiuojama perpuvusiu mėšlu arba durpėmis. Karštomis ir saulėtomis dienomis skaistažiedės reikia gausiai laistyti ir purkšti. Tręšiamos 1—2 kartus per savaitę amonio salietros tirpalu (1 g salietros į 1 1 vandens). Nuo liepos vidurio skaistažiedės tręšiamos ne tik amonio salietra, bet ir superfosfatu, kalio druska (12 g amonio salietros, 10 g kalio druskos, 2 g superfosfato į 10 1 vandens). Be to, nuo­lat reikia šalinti lapų pažastyse išaugusius ūglius (panašiai kaip pomidorams), kitaip skaistažiedžių būna smulkūs žiedai.

Smulkiažiedes skaistažiedės yra 50— 70 cm aukščio. Žydi nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio įvairiaspalviais žiedais. Tinkamai išaugintame krūme jos sukrauna 80—120 žiedų. Šios skaistažiedės dauginamos ūgliais, kurie pjaunami kovo—balandžio mėnesį. Toliau ūgliai prižiūrimi kaip stambiažiedžių, tik smulkiažiedes skaistažiedės į lysves sodinamos be vazonų. Gausiažiedžiams krūmeliams suformuoti šios grupės skaista­žiedžių viršūnėlės karpomos: baltai žydin­čių — iki rugsėjo, o kitomis spalvomis — iki liepos arba rugpjūčio mėnesio. Rugsėjo pradžioje smulkiažiedes skaistažiedės sodina­mos į 15—16 cm skersmens vazonėlius, ku­rie 2—3 savaites paliekami toje pačioje lysvėje. Rugsėjo pabaigoje jie nešami į šviesų, gerai vėdinamą šiltnamį arba kambarį ir laikomi 10—12 °C temperatūroje.

Skaistažiedžių laikymas. Peržydėjusios skaistažiedės laikomos dauginimui. Jų stiebai nupjaunami (paliekant 5—6 cm virš šaknies kaklelio), vazonai sunešami į vėsią patalpą ir, 1—2 kartus per savaitę palaistant, laikomi iki gruodžio mėnesio. Tada skaistažiedės persodinamos į didesnius vazonus (į anksčiau  nurodytą žemių mišinį) ir laikomos šviesioje vietoje, 5—6 °C temperatūroje. Sausio mėne­sį temperatūra keliama iki 8—10 °C, ir skaistažiedės pradedamos normaliai laistyti. Vasa­rio—kovo mėnesį jas jau galima dauginti.

Taip pat skaitykite: