Tulpė

Tulpė

Tulpė

– lelijinių (Liliaceae) šeimos, 15-80 cm aukščio augalas. Savaime auga visoje Europoje, Azijoje, Japonijoje, Siaurės Afrikoje. Lapai 2-6, daugiausia pailgai lancetiški arba lancetiški. Žiedai pavieniai arba po kelis ant stiebo, varpeliški, įvairiaspalviai, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, kartais maloniai kvepiantys. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais.
Pagal Olandijos svogūninių gėlių augintojų ir Anglijos Karališkosios sodininkystės sąjungos klasifikaciją, tulpės skirstomos į 24 grupes. Iš jų 10-15 grupių turi didelę dekoratyvinę bei pramoninę reikšmę. Pastarosios tulpių grupės skirstomos pagal žydėjimo laiką: ankstyvosios, vidutinio ankstvvumo, vėlyvosios.

Ankstyvosios tulpės

1. Paprastosios ankstyvosios – 15-30 cm aukščio. Žydi balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje gelsvais ir rausvais žiedais. Iš jų yra kilę dauguma ankstyvųjų tulpių veislių. Tinka pražydinti žiemą ir auginti gėlynuose.
2. Pilnavidurės ankstyvosios. Žydi beveik tuo pačiu laiku, kaip ir paprastosios ankstyvosios tulpės. Dauguma žemaūgės. Didesnė dalis (60%) veislių yra kilusios iš senos Murillo veislės, kaip sportiniai mutantai.

Vidutinio ankstyvumo tulpė

3. Mendelio – 30-50 cm aukščio. Šios grupės tulpės išvestos, kryžminant Duc van Thol ir Darvino tulpių veisles. Žydi gegužės viduryje. Žiedai stambūs, ant ilgų tvirtų žiedstiebių. Auginamos gėlynuose ir pražydinimui žiemą.
4. Triumfo – 35-50 cm aukščio. Žiedai dažniausiai raudoni arba rožiniai, rečiau geltoni ar balti. Žydi gegužės mėnesio viduryje.
5. Darvino hibridinės -60-80 cm aukščio. Tai naujausia tulpių grupė. Šios grupės veislės išvestos, kryžminant Fosterio ir Darvino tulpes. Lapai ir žiedai stambūs. Žydi ryškiomis, žvilgančiomis spalvomis gegužės mėnesį.
Tinka auginti gėlynuose, masyvioms grupėms sudaryti gazonuose, pražydinimui žiemą (net sausio-vasario mėnesiais) ir ypač puokštėms sudaryti.

Vėlyvosios tulpė`s

6. Darvino – 60-80 cm aukščio. Žiedai stambūs, įvairių spalvų (dažniausiai tamsių). Yra beveik juodų. Žydi gegužės pabaigoje. Naudojamos panašiai kaip ir Darvino hibridai.
7. Lelijažiedės – 60 cm aukščio. Kilusios iš Darvino tulpių. Žiedai grakštūs. Vainiklapiai ilgi, siauri, nusmailėję, panašūs į baltosios lelijos. Žydi įvairiomis spalvomis.
Tinka auginti gėlynuose. Pražydinti žiemą ne visada pasiseka.
8. Kotedžo – 50-80 cm aukščio. Žydi gegužės pabaigoje. Kai kurios žydi pilnaviduriais žiedais.
9. Rembranto – 50-70 cm aukščio, dvispalvės dryžuotos tulpės. Kilusios iš Darvino ir Kotedžo grupių tulpių.
10. Papūginės – 50-60 cm aukščio. Įdomios savo žiedų forma. Žiedai stambūs, vainiklapių pakraščiai banguoti arba įvairiai karpyti. Kai kurių veislių žiedkočiai silpnoki – išlinksta. Visos šios grupės veislės yra kilusios sporto keliu iš Darvino tulpių. Tinka auginti gėlynuose ir skinti.
11. Pilnavidurės vėlyvosios, arba bijūninės – 60 cm aukščio. Šių tulpių žiedai bijūnų formos, ant tvirtų žiedkočių. Žydi gegužės pabaigoje.

Laukinės tulpių rūšys ir jų hibridai

12. Kaufmano tulpių hibridai – 30 cm aukščio. Tai Vidurinėje Azijoje augančios Tulipa kaufmaniana ir Tulipa greigii hibridinės veislės. Žiedai įvairiaspalviai su smailiais vainiklapiais, kurie baigiant žydėti labai išsiskečia. Žydi anksčiau už visas kitas tulpes.
13. Fosterio tulpių hibridai – 50 cm aukščio. Kilę iš Vidurinėje Azijoje savaime augančios rūšies Tulipa fosteriana. Pradeda žydėti tuoj po Kaufmano tulpių. Žiedai įvairiaspalviai su ilgais nusmailėjusiais vainiklapiais.
14. Greigo tulpių hibridai – 15-50 cm aukščio. Kilę iš Azijoje savaime augančios rūšies Tulipa greigii. Žiedai įvairių formų ir spalvų. Lapai su rudomis arba raudonomis dėmelėmis arba dryželiais ir dažnai garbanotais pakraščiais. Žydi anksti, tuoj po Kaufmano tulpių.
15. Kitos laukinių tulpių rūšys ir jų hibridai. Šią grupę sudaro įvairiuose kraštuose savaime augančios tulpių rūšys, porūšiai ir hibridinės veislės: Tulipa acuminata, Tulipa batalinii., Tulipa biflora , Tulipa clusiana, Tulipa didieri, Tulipa eichleri.
Tulpių auginimui reikia saulėtos vietos ir neutralios reakcijos (pH 6-7), puveningos, giliai suartos priesmėlio arba priemolio dirvos. Molingos, šlapios, užliejamos dirvos visai netinka. Sunkesnes dirvas reikia pagerinti durpėmis, kompostine žeme arba stambiu smėliu. Tulpėms dirva turi būti gerai patręšta perpuvusiu galvijų mėšlu, kurio krečiama 80-100 t hektarui. Šviežias mėšlas tulpėms netinka. Mėšlas į dirvą krečiamas vasarą ir tuojau užariamas. Be to, maždaug 2 savaites prieš tulpių sodinimą, į dirvą (1 ha) išberiama 60 kg superfosfato ir 120 kg kalio druskos. Vienoje vieloje nepersodintos tulpės gali augti 2 metus, tačiau geriau, kai jos persodinamos kasmet. I nuolatinę vietą tulpių svogūnai sodinami rugsėjo antroje pusėje. Lengvoje dirvoje sodinama 15-17 cm, o sunkesnėje – 12-13 cm gyliu (gylis matuojamas nuo svogūno dugnelio). Atsižvelgiant į sodinamą veislę bei svogūnų dydį, sodinama 10-20 cm atstumu. Sunkesnėje dirvoje į padarytas duobutes patariama įpilti po truputį smėlio, sumaišyto su suodžiais, kad, esant drėgnai žiemai, svogūnai nepradėtų sirgti kekeriniu puviniu. Tulpės dauginamos sėklomis ir svogūnėliais. Sėklomis dauginama, kai norima gauti naujų veislių. Iš sėklų išaugintos tulpės žydi trečiais ketvirtais, o kai kurių veislių net septintais-dešimtais metais.
Svogūnėliais dauginama rudenį. Jie sodinami į daigyną arba dėžutes. Stambūs svogūnėliai, 3-4 cm skersmens, žydi sekančiais metais, mažesni- antrais trečiais metais.