Blog

BEGONIJA (Bėgonia).Begoninių (Begoniaeeae) šeimos augalas, kilęs iš drėgnų Azijos ir Amerikos tropinių miškų. Gentyje apie 400 (kitų autorių nuo­mone – 800 ir net daugiau) rūšių ir dar daugiau įvairių formų bei veislių. Lapai, pavieniai, beveik visada asimetriniai, įvairios formos, spalvos ir dy­džio. Žiedai be taurelių, balti, žalsvi, rožiniai, raudoni; žiedynai gausiažiėdžįai. Begonijų skiriamos kelios grupės. Kambariuose auginamos krūminės ir lapinės begonijos (B. semperflorens Link. et Otto). Jomis galima ir patalpas puošti. Labai dekoratyvi hibridinė begonija (Gloire de Lorraine), kambariuo­se žydinti nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasa­rio. Tačiau ją auginti gana sunku, todėl pas mus reta.

Patalpoms labai tinka puošniais lapais begonijos. Vienų rūšių išauga gražūs krūmelis, kitų stiebai žeme šliaužia arba labai trumpi. Pasitaiko’ rūšių laipiojančiais  ar svyrančiais stiebais.

Begonijos gerai auga tropiniuose miškuose, kur šviesos spinduliai sunkiai skverbiasi pro susipynu­sias medžių, krūmų ir lianų tankmes, esti drėgna ir šilta. Net šalčiausią rytą temperatūra nebūna že­mesnė kaip 20° C, o šilčiausią vidudienį ji pakyla iki 40° C. Nuo liūčių žemė ir oras čia nuolat drėgni. Tokioje aplinkoje ir žoliniai augalai užauga gana dideli. Kai kurios begonijos prilygsta net krūmams arba, besiraizgydamos laipiojančiu stiebu ant kitų medžių kamienų bei šakų, pakyla labai aukštai. Rū­šių, augančių kitų medžių pavėsyje, lapai dažniau­siai, išsidėstę vienoje plokštumoje, jų audiniuose yra ląstelių, kurios pilnos oro, dėl to jie išmarginti baltomis arba sidabriškomis dėmėmis. Raudonos spalvos lapai taip pat intensyviau asimiliuoja švie­są. Spalvingi lapai yra karališkosios begonijos (B. rex Putz.), sidabriškai dėmėti koralinės begoni­ jos (B, coraltina Carr.).

Patalpos begonijoms tūri būti nesaulėtos, pa­kankamai drėgnos, o temperatūra ne žemesnė kaip 18° C. Nuo kaitrios saulės lapai pabąla, džiūsta, p labai tamsiose patalpose margalapių rūšių išnyksta puošnus raštas, ištįsta stiebai ir lapkočiai.

Gamybiniam dauginimui tinka žemiau aprašytos begonijų rūšys.        .

Barščialapė begonija (B. heracleifolia Cham. Et. Schlect.). Lapai puošnūs, giliai karpyti, su 7 – 9 skiautėmis, puirpuriškai žali. Šakniastiebis šliau­žiantis.

Bunko begonija (B. btinchii hort.). Lapai bliz­gantys, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė raudo­nai violetinė, pakraščiai garbanoti. Labai nelepi, rekomenduojama  auginti patalpose.

Karališkoji begonija (B. rex Putz.) Europą pateko iš Indijos, Kryžminant su kitomis begonijo­mis gauta daug hibridinių formų. Augalas labai puošnus, stiebas šliaužiantis. Lapai dideli, įvairių spalvų, margi, tamsiai žali, išmarginti sidabrinėmis juostomis, raudoni, metalinio arba perlamutrinio atspalvio, pilki, su rudomis, žaliomis arba juodomis dėmėmis. Vienų paviršius aksominis, kitų lygus arba tarpugysliai iškilę, blizgantis ar matinis. Žiemą dalį senų lapų numeta.

Koralinė begonija (B, coraltina Carr.). Užauga iki 1 m aukščio. Lapai šviesiai žalu su sidabrinė­mis dėmėmis. Žiedai raudoni, žydi pavasarį ir va­sarą.

Krednerio begonija (B. credrteri hort.). Tai viena iš tinkamiausių kambariuose auginti begonijų, nes pakenčia sausą

orą. Užauga  iki 60—70 cm aukš­čio. Lapai tamsiai žali, apatinė pusė rausva, plaukuoti.

Masono begonija (J. Masoniana irmach. iron Cross.). Lapai puošnūs, šviesiai žali, su tamsiai rudu raštu, plaukuoti. Panaši į karališkąją begoniją.

Vijoklinė begonija (B. convolvulaceae DC). Stiebai laipiojantys, iki 2 m ilgio (juos galima; tvir­tinti prie grotelių, treliažų). Lapai dideli, platūs, dantyti. Žiedai balti, žydi sausį) – balandžio mėn.

Begonija svyruoklė (B. scandens Schwartz.). Augalas laipiojančiais stiebais, tačiau dažniausiai auginamas kaip svyruoklinis. Lapai nedideli, bliz­gantys. Žydi pavasarį. Žiedai nedideli, balti; gausiažiedžiai žiedynai ūglių-viršūnėse.-

Dauginimas. Begonijas galiima daugintj Sėklomis ir vegetatyviniu būdu: lapais, augįniais, rėčiau dali­jant kerą, šakniastiebio dalimis.

Daugumos rūšių begonijas galima dauginti la­pais ar lapų dalimis. Sveikas, subrendęs lapas lau­žiamas su lapkočiu. Jauni, nevisiškai išaugę ir seni lapai netinka. Pirmieji greit supūva, antrieji slin­kiai šaknijasi. Jeigu lapkotis ilgas, jis sutrumpina­mas iki 3 cm. Sodinama į. dauginimo dėžutes 3 – 4 cm atstumu. Substratas: durpės ir viršuje Švariai išplautas upės smėlis, durpių-smėlio mišinys (1:1). Lapai sodinami j 1 cm gylio duobutes. Aplink la­pus Substratas gerai ąpspaudžiamas. Palaistomą. 18 – 20° C temperatūroje įsišaknija per 15 – 20 die­nų. Į 1 m^2, sodinama iki 400 lapų.            –

Dideliais lapais begonijos (pvz., B. rek, B. masoniana) galį būti dauginamos lapų gabaliukais. Geriausia dauginti antroje Vasaros pusėje arba ru­denį. Tada lapai būna geriausiai išsivystę. Subren­dęs lapas supjaustomas į 4 – 5 cm ilgio trikampius gabalėlius” (ties dviejų gyslų susikirtimu prie pa­mato). Tokie lapiniai auginiai Sodinami dėžutėse j durpių ir smėlio mišinį 0,5 – 1 cm gyliu, truputį įstrižai (45° kampu), 2 cm atstumu. Dėžutės statomos į inspektėlius, stiklu ar plėvele uždengtus ste­lažus, palaikoma 16 – 20° C temperatūra. Auginių negalima perdžiovinti, tačiau nuo per didelės drėg­mės gali supūti. Kalius susidaro gana greitai. Ne­trukus prasikala ir šaknys, o po 4 – 6 savaičių pra­sikala pumpuras. Kai išauga 2 – 3 lapai, nauji au­galėliai persodinami į 8 cm skersmens puodelius. Vėliau, jiems paaugus, dar kartą persodinami į 10 – 12 skersmens vazonėlius. Iš vieno lapo galima išauginti iki 60 ir daugiau augalėlių. Šiuo laiku padaugintus augalus tinka realizuoti pavasarį.     .

Apatinėje lapo pusėje įpjovus stambias gyslas, ant drėgno smėlio galima kloti visą lapą. Keliose vietose lapas prismeigiamas arba prispaudžiamas akmenėliais, apipurškiamas, uždengiamas stiklu. Po 15 – 20 dienų pjūvių vietose prasikala šaknelės, vė­liau formuojasi pumpuras.

Kitų rūšių begonijos, ypač krūminės, dauginamos auginiais. Tam tikslui geriausiai tinka stiebų viršūnės. Stiebiniai auginiai pjaunami su 2—3 la­pais. Dauginama pavasarį, balandžio mėn. Auginiai šaknydinami tokiose pat sąlygose kaip ir lapai. Po trijų savaičių jie įsišaknija. Iš pradžių persodinami į 8 cm skersmens vazonėlius, vėliau į didesnius.- -_ Dalijant kerą ir šakniastiebių dalimis daugina­ma pavasarį, persodinant augalus.

Auginimas. Jauni augalai sodinami į lengvą že­mių  mišinį,  sudarytą   iš   lapinės,   mėšlinės  žemės, durpių  ir  smėlio’ (2: 1 : 1 – 2: 1).   Suaugę  augalai persodinami į velėninės, lapinės durpinės ir mėšli­nės   žemės   mišinį.   Begonijos   auginamos   šiltuose (18—20° C), drėgnuose šiltnamiuose. Nuo tiesioginių saulės spindulių užpavėsinamos. Vasarą laisto­mos   gausiai.   Purkšti   augalų   negalima,   nes  nuo i vandens lašų ant lapų atsiranda dėmės. Žiemą laistomą saikingai. Vasarą augalai papildomai tręšiama praskiestomis srutomis (1:40) arba minerali­nėmis trąšomis  (50 g trąšų mišinio 10 1 vandens).
Po 6 – 9 mėnesių augalus galima realizuoti. Ka­rališkosios ir kitų stambialapių rūšių begonijos rea­lizuojamos, kai užauga 3 – 5 nusispalvinę lapai. Kitų rūšių kerelis turi būti ne žemesnis kaip 20 – 25 cm.

Pritaikymas. Begonijos gerai auga gyvenamose, visuomeninėse bei gamybinėse patalpose. Geriau tarp­sta kiek drėgnesnėje, šiltesnėje, saulės neįkaitintoje aplinkoje. Visuomeninėse ir gamybinėse patalpose begonijas, ypač žydinčias ir margalapes, geriau derinti su kitais žalialapiais, nežydinčiais augalais. Gražiai atrodo ir pavieniai augalai.