
Dracena
DRACENA (Dracaena). Lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Gentyje apie 50 rūšių. Savaime auga Afrikos ir Azijos tropikuose bei subtropikuose. Patalpoms apželdinti rekomenduotinos dvi rūšys: kvapioji dracena (D. fragrans Ker. Gawl.) ir dryžuotoji dracena (D. deremensis Engė).
Kvapioji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 6 m aukščio. Lapai tamsiai žali, laneetiški, iki 80 cm ilgio, senų augalų susitelkę tik stiebo viršūnėje. Žiedai nedideli, balti, labai kvapūs, žiedynai gausia-žiedžiai.
Dryžuotoji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 3 – 5 m aukščio. Lapai 30 -50 cm ilgio, tamsiai žali, su išilgine balta juosta. Jaunų augalų stiebas apaugęs lapais, senesnių plikas, lapai tik stiebo viršūnėje.
Dabar yra išvesta ir hibridinių dracenų. Jų lapai būna raudoni, geltoni, žali, su raudonais ar geltonais dryžiais. Tokie augalai daugelyje šalių plačiai auginami, nes madingi. Mūsų krašte dar labai reti.
Dracena dauginimas.
Kambariuose ir šiltnamiuose auginamos dracenos sėklų nesubrandina. Iš natūralių augimviečių gautos sėklos sėjamos į samanas ir daiginamos 25 – 30° C temperatūroje, o sudygusios po vieną sodinamos į vazonėlius, iš pradžių į mažus, vėliau į didesnius.
Dracenos paprastai dauginamos vegetatyviškai. Galima šaknydinti stiebo viršūnę, atžalas, stiebo dalis, geriausia pavasarį, kovo – balandžio mėn. Seno augalo nupjaunama 30 – 50 cm ilgio viršūnė. Ji šakny dvnamą vandenyje, durpėse ar pjuvenose, šiltoje (20 – 25° C), drėgnoje aplinkoje. Viršūnę galima šaknydinti ir nenupjovus. Stiebas kiek žemiau viršūninio lapo kuokšto apvyniojamas drėgnomis samanomis ar durpėmis (jas. galima apgaubti pusiau skeltu puodeliu). Žemiau samanų stiebas stipriai suveržiamas viela ar įpjaunamas. Samanos, durpės nuolat drėkinamos. Kai prasikala šaknys, stiebas nupjaunamas ir pasodinamas į vazoną.
Seno augalo nupjauta viršūnė neišmetama. Pasodinta šiltoje patalpoje po kurio laiko pradeda sprogti miegantys pumpurai ir augti nauji ūgliai. Šiuos nupjovus taip pat galima šaknydinti. Panašiai šakny-dinamos ir nuo stiebo pamato sprogstančios atžalos. Stiebo viršūnių, šoninių ūglių, atžalų šaknys prasikala per 3 – 4 mėnesius, kartais greičiau. Seną stiebą galima supjaustyti j 8 – 10 cm gabalėlius. Zaizdas neikia apibarstyti trinta medžio anglimi, kelias valandas padžiovinti, po to juos sodinti j drėgną smėlį, durpes ar pjuvenas. Labai storą stiebą prieš pjaustant dar galima išilgai perskelti j dvi dalis. Po 1 – 2 ar net 3 metų miegantys pumpurai išsprogsta, auginiai įsišaknija. Nauji augalai persodinami į vazonėlius.
Dracena auginimas.
Dracenos sodinamos į velėninės, mėšlinės ir lapinės žemės bei smėlio mišijnį (2:1:1:1). Šaknys paviršinės, todėl persodinant ant vazonėlio dugno įruošiamas geras drenažas. Sie augalai mėgsta šilumą ir šviesą. Gerai auga ne žemesnėje kaip 18 – 20° C temperatūroje. Ypač jautri žemai temperatūrai dryžuotoji dracena. Vasarą dracenos gausiai laistomos, dažnai nupurškiamos. Žiemą laistomos saikingai, nuo drėgmės pertekliaus gali pradėti pūti šaknys. Vasarą 1 – 2 kartus per-mėnesį laistomos srutomis arba mineralinėmis trąšomis (10 1 vandens, 20 g salietros, 20 g superfosfato, 10 g kalio druskos).
Vegetatyviniam auginimui patartina išsiauginti motininių augalų kolekciją. Iš vieno seno (5 – 10 metų) augalo išauginama iki 20 – 30 naujų. 45 cm aukščio augalus galima priskirti pirmai rūšiai, ne žemesnius kaip 30 cm – antrai rūšiai. Ūkiams būtų naudinga turėti dracenų kolekciją ir augalus nuomoti visuomeninėms patalpoms apželdinti.
Dracena pritaikymas.
Dracenos yra labai puošnūs augalai. Jais galima puošti dideles visuomenines patalpas. Kvapioji dracena šviesos ir šilumos atžvilgiu ne tokia jautri, todėl tinka ir tamsesnėms bei kiek vėsesnėms patalpoms dekoruoti. Ji išauga didelė, net mediniuose kubiluose sodinama. Gali būti auginama pavieniui arba su kitais kambariniais augalais. Margalapę dracęną tinka derinti su žalialapiais augalais,