Vazoninė lapinė gėlė – dracena

dracena
dracena

Dracena

DRACENA (Dracaena). Lelijinių (Liliaceae) šei­mos augalas. Gentyje apie 50 rūšių. Savaime auga Afrikos ir Azijos tropikuose bei subtropikuose. Pa­talpoms apželdinti rekomenduotinos dvi rūšys: kva­pioji dracena (D. fragrans Ker. Gawl.) ir dryžuo­toji dracena  (D. deremensis Engė).

Kvapioji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 6 m aukščio. Lapai tamsiai žali, laneetiški, iki 80 cm ilgio, senų augalų susitelkę tik stiebo viršūnėje. Žiedai nedideli, balti, labai kvapūs, žiedynai gausia-žiedžiai.

Dryžuotoji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 3 – 5 m aukščio. Lapai 30 -50 cm ilgio, tamsiai žali, su išilgine balta juosta. Jaunų augalų stiebas apaugęs lapais, senesnių plikas, lapai tik stiebo vir­šūnėje.

Dabar yra išvesta ir hibridinių dracenų. Jų lapai būna raudoni, geltoni, žali, su raudonais ar gelto­nais dryžiais. Tokie augalai daugelyje šalių plačiai auginami, nes madingi. Mūsų krašte dar labai reti.

Dracena dauginimas.

Kambariuose ir šiltnamiuose augi­namos dracenos sėklų nesubrandina. Iš natūralių augimviečių gautos sėklos sėjamos į samanas ir daiginamos 25 – 30° C temperatūroje, o sudygusios po vieną sodinamos į vazonėlius, iš pradžių į ma­žus, vėliau į didesnius.

Dracenos paprastai dauginamos vegetatyviškai. Galima šaknydinti stiebo viršūnę, atžalas, stiebo dalis, geriausia pavasarį, kovo – balandžio mėn. Seno augalo nupjaunama 30 – 50 cm ilgio viršūnė. Ji šak­ny dvnamą vandenyje, durpėse ar pjuvenose, šiltoje (20 – 25° C), drėgnoje aplinkoje. Viršūnę galima šak­nydinti ir nenupjovus. Stiebas kiek žemiau viršūninio lapo kuokšto apvyniojamas drėgnomis samano­mis ar durpėmis (jas. galima apgaubti pusiau skel­tu puodeliu). Žemiau samanų stiebas stipriai suver­žiamas viela ar įpjaunamas. Samanos, durpės nuo­lat drėkinamos. Kai prasikala šaknys, stiebas nu­pjaunamas  ir  pasodinamas  į  vazoną.

Seno augalo nupjauta viršūnė neišmetama. Pasodinta šiltoje patalpoje po kurio laiko pradeda sprogti miegantys pumpurai ir augti nauji ūgliai. Šiuos nu­pjovus taip pat galima šaknydinti. Panašiai šakny-dinamos ir nuo stiebo pamato sprogstančios atžalos. Stiebo viršūnių, šoninių ūglių, atžalų šaknys prasi­kala per 3 – 4 mėnesius, kartais greičiau. Seną stie­bą galima supjaustyti j 8 – 10 cm gabalėlius. Zaizdas neikia apibarstyti trinta medžio anglimi, kelias valandas padžiovinti, po to juos sodinti j drėgną smėlį, durpes ar pjuvenas. Labai storą stiebą prieš pjaustant dar galima išilgai perskelti j dvi dalis. Po 1 – 2 ar net 3 metų miegantys pumpurai išsprogs­ta, auginiai įsišaknija. Nauji augalai persodinami į vazonėlius.

Dracena auginimas.

Dracenos sodinamos į velėninės, mėšlinės ir lapinės žemės bei smėlio mišijnį (2:1:1:1). Šaknys paviršinės, todėl persodinant ant vazonėlio dugno įruošiamas geras drenažas. Sie augalai mėgsta šilumą ir šviesą. Gerai auga ne že­mesnėje kaip 18 – 20° C temperatūroje. Ypač jautri žemai temperatūrai dryžuotoji dracena. Vasarą dra­cenos gausiai laistomos, dažnai nupurškiamos. Žie­mą laistomos saikingai, nuo drėgmės pertekliaus gali pradėti pūti šaknys. Vasarą 1 – 2 kartus per-mėnesį laistomos srutomis arba mineralinėmis trąšo­mis (10 1 vandens, 20 g salietros, 20 g superfosfato, 10 g kalio druskos).

Vegetatyviniam auginimui patartina išsiauginti motininių augalų kolekciją. Iš vieno seno (5 – 10 metų) augalo išauginama iki 20 – 30 naujų. 45 cm aukščio augalus galima priskirti pirmai rūšiai, ne žemesnius kaip 30 cm – antrai rūšiai. Ūkiams bū­tų naudinga turėti dracenų kolekciją ir augalus nuo­moti visuomeninėms patalpoms apželdinti.

Dracena pritaikymas.

Dracenos yra labai puošnūs auga­lai. Jais galima puošti dideles visuomenines patal­pas. Kvapioji dracena šviesos ir šilumos atžvilgiu ne tokia jautri, todėl tinka ir tamsesnėms bei kiek vėsesnėms patalpoms dekoruoti. Ji išauga didelė, net mediniuose kubiluose sodinama. Gali būti augi­nama pavieniui arba su kitais kambariniais auga­lais. Margalapę dracęną tinka derinti su žaliala­piais augalais,

Taip pat skaitykite: